Vakarų pasaulyje egzistuoja dvi pagrindinės teisinės sistemos: bendrosios teisės; kontinentinės teisės. Pirmoji (bendrosios teisės) susiformavo Jungtinėje Karalystėje ir besiplečiant Britų imperijai pasklido po kitus kontinentus. Antroji (kontinentinė sistema) dominuoja kontinentinėje Europoje. Lietuvos teisinė sistema laikoma kontinentinės teisės sistemos dalimi.
Bendrosios teisės sistemos ribose susiformavo labai įdomus teisinis darinys – patikos fondas (angl. „Trust”), kuris neturi analogų Lietuvos teisinėje sistemoje.
Kas yra patikos fondas?
Patikos fondas – tai teisinis institutas, kuris susiformavo viduramžių Anglijoje.
Patikos fondas sukuriamas, kai vienas asmuo (steigėjas; angl. „Settlor”) perduoda dalį arba visą savo turtą (patikos turtas; angl. „Trust assets”) fiziniam asmeniui arba juridiniam asmeniui (patikėtinis; angl. „Trustee”), kad pastarasis (pastarieji) jį (turtą) kontroliuotų ir valdytų kito konkretaus asmens arba asmenų grupės naudai (naudos gavėjai; angl. „Beneficiaries”).
Patikos fondas turi nemažai panašumų su kontinentinės teisės analogu – fondu (angl. „Foundation”), tačiau nuo fondo skiriasi tuo, kad patikos fondas nėra laikomas juridiniu asmeniu ir pats tiesiogiai negali sau sukūrti civilinių teisių ir pareigų.
Patikos fondo koncepcijos esmė, kad jo steigėjas perduoda jam nuosavybės teise priklausantį turtą (pvz., vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą, meno kūrinius ir pan.) patikos fondui ir po perdavimo momento steigėjas netenka iki tolei jam priklausiusio turto.
Pažymėtina, kad patikos fondo steigimo procesas nėra tolygus juridinio asmens steigimui, nes:
- mainais į perduodamą turtą juridinio asmens steigėjas gauna vertybinius popierius (akcijas, pajus, dalis ir pan.) bei išsaugo juridinio asmens kontrolę (t.y., gali dalyvauja juridinio asmens valdyme);
- mainais į patikos fondui perduodamą turtą jo steigėjas negauna jokių vertybinių popierių ir neįgyja patikos fondo kontrolės.
Patikos fondo steigėjas, steigdamas patikos fondą:
- nustato taisykles (angl. „Trust Deed”) pagal kurias jis bus valdomas. Steigėjas taip pat gali pateikti patikėtiniams, kurie administruos fondą, pageidavimų laišką dėl fondo valdymo, tačiau šis dokumentas nėra teisiškai įpareigojantis;
- paskiria patikėtinį ar patikėtinius (angl. „Trustee”), kurie administruos ir valdys fonde esantį turtą;
- nurodo asmenį ar asmenis (angl. „Beneficiaries”), kurie gaus materialinę naudą iš fonde esančio turto.
Priklausomai nuo valstybės, kurioje steigiamas patikos fondas, gali būti paskiriami ir papildomi asmenys, kurie dalyvauja fondo administravime. Pavyzdžiui, gali būti paskirtas fondo globėjas (angl. „Protector”), kuris atlieka patikėtinių priežiūros funkciją, siekiant, kad patikėtiniai tinkamai valdytų fonde esantį turtą.
Kokiems tikslams steigiami patikos fondai?
Patikos fondai steigiami siekiant atriboti teisinį turto valdymą (nuosavybės teisę į turtą) nuo naudos gavimo iš tokio turto. Paprastai nuosavybės teisė į turtą ir teisė valdyti turtą bei gauti naudą iš tokio turto yra tiesiogiai susiję (turto savininkas valdo jam priklausantį turtą ir gauna naudą iš tokio turto).
Paprastai patikos fondai steigiami siekiant tokių tikslų:
- Turto apsaugos tikslais;
- Mokesčių planavimo tikslais;
- Privatumo užtikrimo tikslais;
- Turto ir investicijų valdymo tikslais;
- Siekiant pakeisti priverstinio paveldėjimo nuostatų taikymą;
- Neveiksnių asmenų išlaikymo tikslais.
Pateiksiu praktinį pavyzdį:
Verslininkas Antanas – sėkmingas verslininkas, kuris sukūrė verslo imperiją, kuriai priklauso dešimt įmonių, vertų keletą šimtų milijonų eurų. Antanas turi tris vaikus, kurie, deja, bet nesutaria tarpusavyje ir bendrai neturi Antano gabumų, kurie jam padėjo išvystyti sėkmingą verslą. Antanas nerimauja, kad jam negalint valdyti savo verslų, jo vaikai, kurie paveldės jo verslo imperiją, ją tiesiog praras.
Antanas, norėdamas pasirūpinti savo vaikais bei apsaugoti savo verslo imperiją, Jungtinėje Karalystėje įsteigia ribotos atsakomybės bendrovę „Antanas Limited”, kuriai perduoda visas Antanui priklausančių Lietuvos įmonių akcijas.
Tada Antanas įsteigia patikos fondą, kuriam perduoda visas „Antanas Limited” akcijas. Antanas savo Lietuvos įmonių akcijas perduoda patikos fondui ne tiesiogiai, o per „Antanas Limited”, nes patikos fondai susiduria su sunkumais veikdami kontinentinės teisės sistemos valstybėse, nes patikos fondai neturi juridinio asmens statuso. Dėl šios priežasties, Antanas įsteigė juridinį asmenį, kuris tiesiogiai valdys Lietuvos įmonių akcijas.
Įsteigęs patikos fondą, Antanas paskiria jo valdytoją ir naudos gavėjais nurodo savo vaikus. Antano vaikai reguliariai gaus tam tikro dydžio pinigines išmokas iš patikos fondo, tačiau negalės daryti jokios įtakos fonde esančio turto valdymui.
Tokiu būdu Antanas užtikrins, kad jo verslais bus valdomi profesionalių valdytojų ir bus užtikrintas jo vaikų materialinis gerbūvis.
Tarptautinis patikos fondų pripažinimas
Verta pažymėti, kad patikos fondai susilaukė ir tarptautinio pripažinimo. Tarptautinį pripažinimą jiems suteikia Hagos konvencija:
Hagos patikos fondų konvencija
Hagos konvencija dėl patikos fondams taikytinos teisės ir jų pripažinimo, arba Hagos patikos fondų konvencija, yra Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos parengta daugiašalė sutartis dėl patikos fondams taikytinos teisės. Ji sudaryta 1985 m. liepos 1 d., įsigaliojo 1992 m. sausio 1 d., o nuo 2017 m. rugsėjo mėn. ją ratifikavo 14 šalių.
Pagrindinės Konvencijos nuostatos yra šios:
– kiekviena šalis pripažįsta patikos fondų egzistavimą ir teisėtumą. Tačiau Konvencija taikoma tik tiems patikos fondams, kurie turi rašytinį patikos dokumentą. Ji netaikoma patikos fondams, kurie suformuojami be rašytinio patikos dokumento;
– Konvencijoje nustatomos pagrindinės patikos fondų savybės;
– Konvencijoje nustatytos aiškios taisyklės, pagal kurias nustatoma tarpvalstybinio pobūdžio patikos fondams taikytina teisė.
Šaltinis: Wikipedia
Patikos fondai ir ofšorinės įmonės
Suaktyvėjus kovai su pinigų plovimu ir valstybėms pradėjus įvedinėti reikalavimą nustatyti bendrovių tikruosius naudos gavėjus, ofšorinių įmonių steigėjai pradėjo naudoti patikos fondus siekdami nuslėpti informaciją apie tikruosius naudos gavėjus. Tam tikrą laiką tokia praktika pasiteisino, tačiau ilgainiui mokesčių administratoriai bei institucijos kovojančios su finansiniais nusikaltimais perprato tai ir, visų pirma, finansų įstaigos buvo įpareigotos rinkti detalią informaciją apie visus kontrolę atliekančius ir naudą gaunančius asmenis.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas reikalauja rinkti informaciją apie patikos fondų:
- patikėtoją (patikėtojus);
- patikėtinį (patikėtinius);
- saugotoją (saugotojus), jeigu tokių esama;
- fizinius asmenis, gaunančius naudą iš juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčio subjekto, arba, jeigu šie asmenys dar nenustatyti, asmenis, kurių interesams atstovauti tas juridinis asmuo ar juridinio asmens statuso neturintis subjektas yra įsteigti arba veikia;
- bet kokį kitą fizinį asmenį, faktiškai kontroliuojantį patikos fondą turima tiesiogine arba netiesiogine nuosavybe arba kitomis priemonėmis.
___________________
Nuotrauka iš Pixabay.
