You are currently viewing Turto apsauga nuo kreditorių: veiksmingiausi teisiniai instrumentai

Turto apsauga nuo kreditorių: veiksmingiausi teisiniai instrumentai

Sąžiningai ir teisėtai besielgiantys žmonės taip pat rizikuoja prarasti savo turtą nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms arba dėl nesąžiningų kitų žmonių veiksmų. Tinkamai parinkti teisiniai turto apsaugos sprendimai gali padėti apsaugoti turtą nepalankiai susiklosčiusiose situacijose.

Teisinė turto apsauga – kas tai ir kam Jums tai?

Pinigai – seife. Prie namo sukiojasi piktas dobermanas ir griežto veido apsaugos darbuotojas. Visi medžiai nukarstyti stebėjimo kameromis ir judesio davikliais. Tai labai efektyvios turto apsaugos priemonės, kurios neleis tūlam vagišiui tamsią naktį išnešti sunkiu darbu uždirbtų vertybių. Tačiau tokios priemonės gali tapti menkavertėmis prieš asmenis, kurie nutars pasiglemžti turtą neišeidami iš savo biuro ir pasisamdę patyrusį advokatą.

Akcininkų ginčai

Įsivaizduokite situaciją, kurioje Armėnijos pilietis ir Lietuvos pilietis susitarė vykdyti bendrą veiklą, prekiauti Armėnijos konjaku Europos Sąjungos šalyse. Per 10 bendros veiklos metų verslas išsipūtė, akcininkai tapo pasiturinčiais žmonėmis, turinčiais namus, laivus ir lėktuvus. Vieną dieną Armėnijos piliečiui kilo įtarimas, kad jo partneris iš Lietuvos elgiasi nesąžiningai, menkai teprisideda prie verslo sėkmės ir apskritai turtėja be jokio objektyvaus pagrindo.

Armėnijos pilietis pasisamdė advokatus Lietuvoje, kurie pateikė pareiškimą teisėsaugos organams, teismą pasiekė penki ieškiniai dėl galimai Lietuvos partnerio padarytos žalos. Teismas areštavo visą Lietuvos piliečio turtą, kad užtikrintų teismo sprendimų įvykdymą.

Visas Lietuvos piliečio turtas buvo sukoncentruotas vienoje įmonėje ir vienoje šalyje (Lietuvoje). Visas jis buvo areštuotas ir jo savininkas prarado teisę disponuoti juo.

Po penkerių metų Lietuvos pilietis laimėjo visus teismo procesus, turto areštas buvo panaikintas. Deja, bet iš turto ne kaži kas ir liko. Įmonė bankrutavo, pinigai išseko, kitą turtą teko perduoti kreditoriams.

Sutuoktinio kreditoriai

Kreditoriams pavyko pasiekti, kad išieškojimas būtų atliekamas ir iš kito sutuoktinio asmeninio turto, nes jis (ji) nesugebėjo įrodyti, kad verslo sprendimai buvo daromi išimtinai tik sutuoktinio-skolininko naudai ir be kito sutuoktinio žinios.

Laisvai samdomo paslaugų teikėjo (frylancerio) ir klientų ginčai

Žaidimų kūrėjas iš Lietuvos, kuris paslaugas teikia kaip fizinis asmuo, veikiantis pagal individualią veiklą, pasirašė sutartį su „BLYZARDU”, didžiausia pasaulio žaidimų kūrėja. Lietuvos kūrėjas per klaidą panaudojo kitai įmonei priklausantį kūrinį. To pasėkoje „BLYZARDUI” teko sustabdyti žaidimo platinimą ir jį perkūrti. „BLYZARDAS” patyrė 4’000’000 € nuostolį ir kreipėsi į teismą, kad Lietuvos kūrėjas atlygintų patirtą žalą.

Lietuvos kūrėjas pralaimėjo teisme. Priteista suma gerokai viršijo jo turimą turtą ir gaunamas pajamas.

Kodėl reikalinga turto apsauga?

Aukščiau pateikti pavyzdžiai – tai vos keli potėpiai gausioje paletėje situacijų, kuriose sąžiningas asmuo gali nukentėti dėl kitų asmenų blogos valios arba savo neatsargumo. Turto apsaugos priemonės leidžia apsaugoti savo turtą minėtuose situacijose. Tokios priemonės gali užkirsti kelią išieškojimui iš turto arba jį taip apsunkinti, kad kreditorius apskritai atsisakytų bandymų prieiti prie asmens turto arba siektų taikos sutarties, pagal kurią gautų tik dalį iš pradžioje reikalauto turto.

Turint omenyje, kad bet kokio taikiai neišspręsto turtinio reikalavimo galutinė stotelė yra teismas, teisinės apsaugos priemonės būtent ir yra skirtos padėti laimėti teismą, o pralaimėjimo atveju apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

Tuo pačiu, teisinių apsaugos priemonių efektyvumas įvertinamas tik teisme. Galima prikūrti įvairiausių teisinių struktūrų, bet tik jas patikrinus teisme galima padaryti išvadą ar konkrečios priemonės yra efektyvios ar ne.

Kas yra teisinė turto apsauga?

Teisinė turto apsauga arba turto apsauga naudojant teisines priemonestai teisės aktų leidžiamų priemonių ir strategijų visuma, naudojama siekiant užtikrinti, kad kuo didesnė asmens turto dalis būtų apsaugota nuo praradimo asmens kreditorių naudai.

Teisinės turto apsaugos esmė – teisinių instrumentų (sutarčių, juridinių asmenų, vertybinių popierių ir pan.) panaudojimas tokiu būdu ir forma, kad asmens kreditoriams pavyktų išreikalauti iš asmens (skolininko) kuo įmanoma mažesnę jo turto dalį.

Pažymėtina, kad šioje vietoje kalba eina tik apie teisėtas priemones, kurios gerokai apsunkina ar apskritai padaro neįmanomu turto išreikalavimą iš skolininko.

Teisinės turto apsaugos priemonės

Laiko faktorius

Bandant apsaugoti turtą nuo kreditorių laiko faktorius yra lemiamas. Kai kreditoriai beldžiasi į duris, jau gali būti gerokai per vėlu bandyti apsaugoti savo turtą.

Pavyzdžiui, kreditoriams pareiškus ieškinį, padovanoti savo turtą vaikams ar artimiems giminaičiams galima, bet naudos iš to bus mažai dėl atsakomųjų priemonių, kurias gali panaudoti kreditorius. Viena efektyviausių priemonių, kurią gali pritaikyti kreditorius – tai actio Pauliana.

Actio Pauliana

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris (pavyzdžiui, dovanojimas) gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Tuo būdu, turto apsauga būtina pradėti rūpintis tada, kai viskas einasi puikiai, nėra jokių kreditorių ir jų atsiradimas – tik teorinė tikimybė, kuri gal niekada ir nematerializuosis.

Turto apsauga, kaštai ir mokesčių planavimas

Priemonės, kurios naudojamos turto apsaugai, gali duoti ir teigiamų mokestinių pasekmių. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad mokesčių planavimas ir turto apsauga – tai du skirtingi tikslai, kuriuos galima derinti, bet tik iš dalies.

Teisinės struktūros, kurios yra efektyviausiomis mokestinės naštos mažinimo prasme gali būti labai neefektyviomis turto apsaugos kontekste. Todėl išsikėlus tikslą suformuoti efektyvią turto apsaugos struktūrą yra būtina susitaikyti su tuo, kad tai gali sumažinti asmens bendrą turtą (kaštai formuojant tokią struktūrą, veiklos ribojimai, kurie susiformuoja siekiant apsaugoti turtą, mokesčiai, kurių turto apsaugos struktūra neleidžia sumažinti ir pan.).

Teisinės apsaugos priemonės

Juridiniai asmenys

Įmonių ir kitų juridinių asmenų naudojimas – tai viena labiausiai paplitusių turto apsaugos priemonių. Juridiniai asmenys gali būti neribotos atsakomybės (pavyzdžiui, individualios įmonės) ir ribotos atsakomybės (pavyzdžiui, uždarosios akcinės bendrovės ar mažosios bendrijos). Turto apsaugos tikslais galima naudoti tik ribotos atsakomybės asmenis, nes šių juridinių asmenų ir jų savininkų (akcininkų, narių, kt.) turtas yra atskiras. Pavyzdžiui, UAB neatsako už savo akcininkų prievoles, o akcininkai už UAB prievoles.

Vykdant komercinę veiklą per įmonę, susiformuoja buferis tarp jos akcininkų bei įmonės klientų ir tiekėjų. Jeigu ribotos atsakomybės įmonei paskelbiamas bankrotas, akcininkas praranda tik lėšas įneštas į įmonę, tačiau įmonės kreditoriai negali nukreipti išieškojimo į akcininkų turtą.

Apie tokią turto apsaugos priemonę ypač verta pamąstyti individualią veiklą vykdantiems asmenims.

Sutartys

Sutartis – tai susitarimas tarp dviejų ar daugiau asmenų, kuriuo siekiama sukurti teisinę galią turinčias prievoles. Nors daugumoje atveju sutartys taikomos tik jas sudariusių asmenų atžvilgiu, tačiau tam tikrais atvejais jos galioja ir kitų asmenų atžvilgiu.

Turto apsaugos tikslais paprastai naudojamos vedybinės sutartys. Jos gana efektyviai gali padėti apsiginti nuo kito sutuoktinio kreditorių, jeigu jų reikalavimai susiję išimtinai su kito sutuoktinio asmeniniais veiksmais.

Apsaugoti turtą nuo kreditorių gali ir tam tikros sutarčių sąlygos. Pavyzdžiui, jeigu sutartyje numatyta, kad kompensuojamų nuostolių suma negali viršyti 1’000€, asmeniui sukėlus žalą, kurios dydis 100’000€, jis privalės kreditoriui atlyginti vos 1’000€ dydžio nuostolius.

Turto struktūra

Turto pobūdis, kuris priklauso asmeniui, tiesiogiai įtakoja priemones, kurios gali būti taikomos siekiant apsaugoti turtą. Lengviausia apsaugoti itin likvidų turtą (pavyzdžiui, pinigines lėšas, kriptovaliutą, meno kūrinius ir pan.). Toks turtas lengvai perkeliamas iš vienos šalies į kitą ir jį galima laikyti jurisdikcijose, kuriose skolininkų teisės ginamos itin efektyviai.

Nekilnojamojo turto apsauga yra sudėtingesnė ir reikalauja rafinuotesnių priemonių, nes apie jo buvimą sąlyginai paprasta sužinoti ir sąlyginai paprasta nukreipti išieškojimą į jį.

Draudimas

Draudimas padeda perkelti finansinę riziką nuo turto savininko trečiajai šaliai – draudikui. Todėl draudimas – tai viena efektyviausių teisinių turto apsaugos priemonių. Apdraudus asmens atsakomybę, nuostolių padarymo atveju pareiga juos atlyginti persikelia draudikui. Labiausiai paplitusi draudimo rūšis – tai civilinis vairuotojų draudimas.

Tam tikrais atvejais, draudimas yra privaloma priemone, taikoma nepriklausomai nuo asmens norų. Pavyzdžiui, advokatai draudžia savo civilinę atsakomybę nepaisant jų norų, nes jiems tokią prievolę nustato įstatymas (susijęs straipsnis: Kuo skiriasi teisininkas nuo advokato?).

Ofšorinės jurisdikcijos ir jose įsteigtos įmonės

Tikslinėse teritorijose, kurios kitaip dar vadinamos mokesčių rojaus valstybėmis arba tiesiog ofšorinėmis zonomis, galima steigti ofšorines įmones bei patikos fondus (angl. „Trust”). Jie gali būti naudojami turto apsaugos tikslais ir net suteikti labai solidų apsaugos lygį, nes šiose jurisdikcijose kreditoriams labai sudėtinga gauti informaciją apie skolininkų turimą turtą, laimėti teismo procesus ir galiausiai įgyvendinti teismų sprendimus.

Jeigu minėtuose fonduose ir įmonėse laikomas mobilus turtas (pinigai, meno vertybės ir pan.), kreditoriams pakankamai sunku prieiti prie jo. Jeigu šios struktūros valdo nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje, jų patikimumas yra abejotinas. Teisme gali sunkiai pavykti įrodyti, kad turto perdavimas ofšorinei įmonei nebuvo fiktyviu veiksmu, kuriuo buvo siekiama tik išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo.

Kitos priemonės

Be aukščiau išvardintų priemonių turto apsaugos tikslais naudojamos ir kitos priemonės. Neįmanoma visų jų išvardinti, nes siekiant apsaugoti asmens turtą yra svarbu taikyti konkrečiam atvejui pritaikytas priemones ar priemonių kombinacijas. Standartizuotos priemonės visada suteikia tik paviršutinišką apsaugą.

Svarbu atminti, kad turto apsaugos priemonių patikimumas visada išbandomas tik teisme. Sunku apginti asmens turtą, jeigu teisėjui pristatomi šabloniniai argumentai, kurie sunkiai dera su konkretaus žmogaus situacija.

___________________

Nuotrauka iš Pixabay.

Parašykite komentarą