Paprastai sutartys ir kiti dokumentai sukelia teisines pasekmes, kai juos pasirašo jų rengėjai ir (ar) kiti asmenys, kurių parašai (patvirtinimai) būtini dokumento įsigaliojimui. Dalies sutarčių ir dokumentų atžvilgiu taikomas reikalavimas juos pasirašyti notaro akivaizdoje. Jeigu šio reikalavimo nesilaikoma – dokumentas neturi jokios teisinės galios.

Kokius dokumentus tvirtina notaras?

Civilinis kodeksas numato, kad žemiau išvardintos sutartys ir kiti dokumentai privalomai turi būti tvirtinami notaro:

1. daiktinių teisių (t.y., teisės valdyti, naudoti ir disponuoti) į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai (pvz., hipotekos), išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius;
2. vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);
3. UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau UAB akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14’500 eurų, išskyrus atvejus, kai UAB akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba UAB akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį;
4. rentos sutartys (pagal rentos sutartį viena šalis – rentos mokėtojas (skolininkas) įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už kapitalo perdavimą jam nuosavybės teise periodiškai mokėti kitai šaliai – rentos gavėjui sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją);
5. dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14’500 eurų;
6. paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 3’000 eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais;
7. kiti dokumentai ir sandoriai, kuriems Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.

Pažymėtina, kad sutartys ir kiti dokumentai, kuriems, vadovaujantis įstatymais, sudaryti pakanka žodinės arba paprastos rašytinės formos, gali būti sudaromi ir notarine forma. Tačiau dokumentai, kuriems įstatymas numato privalomą notarinę formą, gali būti sudaryti tik notarine forma. Šio reikalavimo nesilaikymas daro sutartį ar kitą dokumentą negaliojančiu.

Kaip patvirtinti dokumentą pas notarą?

Dauguma sutarčių ir kitų dokumentų gali būti patvirtinti bet kurio Lietuvoje veikiančio notaro. Notarų kontorų adresus galite rasti čia: Notarai.

Atkreipkite dėmesį, kad tam tikri notariniai veiksmai (pvz., susiję su palikimo priėmimu) atliekami tik pas konkretų notarą.

Prieš vykstant pas notarą patartina paskambinti į jo biurą telefonu arba susisiekti el. paštu. Taip suderinsite laiką, kada notaras jus galės priimti bei sužinosite kokius dokumentus ir informaciją turėsite pateikti notarui tvirtinimo metu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad vykstant pas notarą būtina su savimi turėti asmens tapatybės dokumentą (pasas ar tapatybės kortelė) ir dokumentų originalus. Jeigu pateikiamos dokumentų kopijos, jos privalo būti patvirtintos notariškai.

2021 metais buvo įteisinta galimybė notarinius veiksmus atlikti ir per nuotolį. Notarai nėra įpareigoti tvirtinti sandorius nuotoliniu būdu, tačiau gali tą daryti, jeigu turi tam tinkamas technines sąlygas bei yra tikri, kad nuotolinis tvirtinimas galės būti atliktas laikantis visų teisės aktų reikalavimų.

Nuotoliniu būdu notarai tvirtina sandorius specialiame portale eNotaras. Šis portalas skirtas notarų klientams. Saugiai prisijungę per Elektroninius valdžios vartus, klientai gali užsakyti notarines paslaugas, teikiamas biuruose arba nuotoliniu būdu, gauti informaciją apie paslaugų teikimo eigą, gauti bei siųsti pranešimus notarams, užsakyti paveldėjimo bylos perdavimus iš vieno notaro biuro į kitą bei rasti visas notarų teikiamas paslaugas. Plačiau apie tai kaip naudotis portalu skaitykite čia<<

Ar notarinius veiksmus turi teisę atlikti tik notarai?

Tam tikrus notarinius veiksmus gali atlikti kiti asmenys, kuriems tokią teisę suteikia įstatymas. Notaro patvirtintiems prilyginami:

1. karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);
2. asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų;
3. asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų.

_{___________________}

^{Nuotrauka iš Pixabay.}