Terminas „holdingas” yra dažnai vartojamas žurnalistų, investuotojų, verslininkų ir kitų sričių atstovų. Girdint šį žodį pravartu žinoti, kad Lietuvoje nėra vieningos jo reikšmės. Priklausomai nuo konteksto ir jį vartojančio žmogaus profesinės veiklos (teisininkas, finansininkas, kt.), „holdingo” samprata gali kisti.

Holdingas – tai įmonė investuojanti į kitas įmones

Holdingas – tai į kitas įmones (verslus) investuojanti bendrovė ir valdanti jų akcijas ar kitas dalis (pajus ir pan.). Tai vienas tiksliausių holdingo apibrėžimų.

Holdingas – tai bendrovė, kuri tiesiogiai neužsiima jokia veikla (pvz., paslaugų teikimu, prekių pardavimu), o tik įsigyja ir valdo kitų įmonių dalis (akcijas, pajus, kt.). Kitos įmonės gali būti valdomos tiesiogiai, kai tų įmonių akcijos priklauso holdingui, arba netiesiogiai, kai įmonių akcijas valdo kitos įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso holdingui.

Holdingas – tai įmonių grupė

Holdingas yra įmonių grupės struktūra, kurioje viena įmonė, vadinama valdymo (arba kontroliuojančia) įmone, valdo kitas įmones, vadinamas valdomosiomis (arba kontroliuojamomis) įmonėmis. Tai yra verslo organizavimo modelis, kai viena įmonė, vadinama holdingo bendrove, valdo ir kontroliuoja kitas įmones arba turi didžiąją dalį jų akcijų.

Valdymo įmonė, turinti daugumą akcijų arba kitaip kontroliuojanti kitas įmones, gali daryti įtaką valdomosioms įmonėms per vadovų paskyrimą, strateginius sprendimus, finansinį valdymą ir kt. Valdomosios įmonės išlieka savarankiškais juridiniais asmenimis, tačiau jų veikla yra tiesiogiai ar netiesiogiai priklausoma nuo valdymo įmonės.

Holdingas ar kontroliuojančioji bendrovė?

Žodis „holdingas” kilęs iš angliško žodžio „holding”, kurį Oksfordo žodynas apibrėžia kaip „an area of land held by lease” arba „stocks, property, and other financial assets in someone’s possession”.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomone žodžio „holdingas” vartoti negalima. Vietoje jo vartojamas terminas „kontroliuojančioji bendrovė”:

Holdingas – neteiktina svetimybė, lietuviškas pakaitas – junginys kontroliuojančioji bendrovė (žr. Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 33).

Šaltinis: https://www.vlkk.lt/konsultacijos/11309-holdingas-kontroliuojancioji-bendrove

Patronuojanti ir dukterinė bendrovės

Sąvoka „holdingas” nėra vartojama Lietuvos teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme yra vartojamos sąvoka „patronuojanti bendrovė” ir „dukterinė bendrovė”. Laikoma, kad bendrovė yra patronuojanti, jei ji kitoje bendrovėje, kuri yra jos dukterinė bendrovė, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei.

Holdingas ir patronuojanti bendrovė nėra tapačios sąvokos, nors ir pakankamai giminingos. Termino „patronuojanti” esminis akcentas yra kitos ar kitų įmonių kontrolė, t.y., galimybė jas valdyti ir daryti joms lemiamą įtaką. Termino „holdingas” esminis akcentas – tai investicinė veikla į kitas įmones ir jų akcijų ar kitų dalių valdymas, pačiam holdingui neužsiimant jokia kita komercine veikla.

Kokiems tikslams steigiami holdingai?

Holdingai gali būti steigiami siekiant įvairių tikslų. Štai keletas pagrindinių tikslų, dėl kurių verslininkai steigia holdingus:

1. Valdymo ir kontrolės optimizavimas: holdingo struktūra leidžia centralizuoti valdymą ir kontrolę, nes holdingo bendrovė valdo jai priklausančias dukterines įmones. Tai suteikia galimybę geriau koordinuoti ir valdyti įmonių grupės veiklą, užtikrinti bendrą strategiją bei padidinti efektyvumą.
2. Rizikos diversifikavimas: holdingui priklausančios įmonės gali veikti skirtingose srityse bei geografiškai skirtingose rinkose. Tai leidžia sumažinti riziką, susijusią su vienos įmonės ar vienos rinkos nuosmukiu, nes kitos įmonės gali padengti nuostolius arba pasiūlyti alternatyvią pelningą veiklą.
3. Sinergijos ir efektyvumo didinimas: holdingo struktūra gali suteikti galimybę naudoti bendrus išteklius, žinias, technologijas ar rinkodaros strategijas visoje holdingo grupėje. Tai padeda pasiekti sinergiją ir efektyviau naudoti turimus išteklius, taip pat gali leisti bendrai dalyvauti pirkimuose ar kituose verslo projektuose.
4. Verslo plėtra ir įsigijimai: holdingai dažnai siekia plėsti savo veiklą per įsigytas įmones arba jungtis su jomis. Tai gali būti naudinga verslui siekiant didinti rinkos dalį, įeiti į naujas rinkas ar gauti prieigą prie naujų technologijų ar žinių.
5. Mokesčių optimizavimas: holdingai taip pat steigiami siekiant pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis arba tarptautiniu mokesčių planavimo galimybėmis (taip pat skaitykite: Įmonė įsteigta Panamoje, o veikla vykdoma ES. Ar tai realu? ir Holdingo pajamų apmokestinimas).

Holdingas ir galutiniai naudos gavėjai

Galutinis naudos gavėjas – tai žmogus, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja juridinį asmenį (UAB, VšĮ, asociaciją, kt.). Terminas „kontroliuoti” siejamas su asmens turimų akcijų ar kitų dalių juridiniame asmenyje turėjimu.

Pažymėtina, kad holdingas – jam priklausančių dukterinių įmonių akcininkas, bet ne naudos gavėjas. Holdingas tiesiogiai arba netiesiogiai (pavyzdžiui, per patikos fondą) priklauso konkrečiam fiziniam asmeniui (asmenims), kuris ir yra laikomas naudos gavėju.

_{___________________}

^{Nuotrauka iš Pixabay.}