Dirbtinis intelektas jau pažengė tiek toli, kad sugeba sukūrti kūrinius (tekstus, paveikslėlius, kt.), kuriuos sunku ar net neįmanoma atskirti nuo žmonių sukūrtų kūrinių. Kyla klausimas ar dirbtinio intelekto sukūrti kūriniai yra saugomi įstatymo? Atsakymą į šį klausimą rasite skaitydami šį straipsnį.
Dirbtinis intelektas – kas tai?
Matant žodžius „dirbtinis intelektas” arba „DI”, dažnam iškyla vaizdiniai apie itin sofistikuotas kompiuterines programas, kurios veikia kaip žmogaus smegenys ir geba mąstyti kaip žmogus. Tokio DI pavyzdžių galima apsčiai pamatyti meniniuose filmuose (pavyzdžiui, „2001: A Space Odyssey” rež. Stanley Kubrick, „Ex Machina„, rež. Alex Garland). Deja, bet kol kas žmonija nėra pajėgi sukūrti tokį DI.
Šiai dienai, DI galima prilyginti kompiuterinei programai, kuriai pateikus tam tikrus pradinius duomenis, ji sugeba nuspėti koks toliau turi eiti žodis, paveiksliukas ir pan. Su tokiu DI tikrai susiduriate savo išmaniojo telefono aplikacijose. Rašant žinutę DI pasiūlo jums automatiškai įterpti žodį ar simbolį. Programos, kurios kuria skaitmeninius paveikslus, joms pateikus žodinį apibūdinimą, irgi veikia panašiu principu kaip ir automatinis teksto sufleris.
Tuo būdu, kol kas DI – tai ne noks nors originalus Salvadoras Dali, o viso labo talentingas kopijuotojas, kuris gali sukūrti tik tai kas jau buvo sukūrta.
Ar dirbtinis intelektas gali būti laikomas kūrėju?
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nustato, kad:
6 straipsnis. Autorius
1. Autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo.
2. Fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai vietoj autoriaus vardo nurodytas pseudonimas, nekeliantis jokių abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo.
3. Kai kūrinyje yra nurodytas autoriaus pseudonimas, keliantis abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo, arba kūrinyje nenurodytas autoriaus vardas, leidėjas, kurio vardas nurodytas kūrinyje, laikomas, jeigu neįrodyta kitaip, autoriaus atstovu, turinčiu teisę ginti autorių teises ir užtikrinti jų įgyvendinimą tol, kol to kūrinio autorius atskleis savo vardą ir pareikš apie savo kūrinio autorystę.
Taigi, įstatymas kūrėju laiko tik žmogų. Kūriniai, kuriuos sukūrė gamtos jėgos, gyvūnai, ateiviai bei dirbtinis intelektas, įstatymo taikymo prasme, nėra laikomi kūrėjais. Todėl DI sukūrtas kūrinys nebus įstatymo saugomas, nes DI nėra laikomas autoriumi, t.y., kūrinio kūrėju.
Nors, jeigu paklaustumėte paties DI ar jis gali būti laikomas autoriumi, jis atsakytų, kad „taip” ir jau ne kartą sugebėjo sukūrti kūrinius, kurie buvo tokie geri, kad žmonės nesugebėjo jų atskirti nuo žmonių kūrinių:
„ChatGBT” (DI , kuris valdomas ir vystomas „Open AI”, kurią remia ir „Microsoft” bendrovė) atsakymas į klausimą „Can AI be an author?”:
Yes, AI can be an author. With the advancements in natural language processing (NLP) and machine learning techniques, AI systems can generate text that closely resembles human writing.
There have been several instances where AI has been used to generate written content such as news articles, poetry, and even books. For example, in 2016, a Japanese AI program called „The Day a Computer Writes a Novel” made it to the second round of a national literary prize. Additionally, in 2018, an AI system called GPT-2 (Generative Pre-trained Transformer 2) was able to write convincing news articles and fiction stories that fooled many readers.
However, it is worth noting that while AI can produce coherent and grammatically correct writing, it lacks the creativity, intuition, and emotional intelligence that humans bring to the writing process. Therefore, AI-generated writing may lack the depth, nuance, and insight that comes from human experience and perspective.
Ar žmogus, naudojantis dirbtinį intelektą, laikomas kūrėju?
Šiai dienai, DI tėra tik programa, kurią kontroliuoja konkretus žmogus arba žmonių grupė. Todėl daug aktualesnis klausimas ar žmogus, kuris sukuria kūrinį naudodamas DI ar už kurį kūrinį sukuria DI, gali būti laikomas kūrėju (autoriumi).
Įstatymas nustato, kad kūriniu laikomas originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. Originalumas siejamas su konkretaus žmogaus ar žmonių grupės mąstymo procesu, kurio išdavoje žmogus ar žmonės sugalvoja (sukuria) kūrinį, kuris iki tol nebuvo niekieno sukūrtas.
Įstatyme nerasime jokių nuostatų dėl DI. Tuo metu, kai įstatymas buvo priimtas, DI dalyvavimas kūrybiniame procese tebuvo tik teorinė konstrukcija. Tuo metu tik žmogus buvo pajėgus sukūrti originalų kūrinį. DI naudojimo problematika kyla būtent dabar, nes DI pradedamas naudoti vis plačiau ir jo galimybės didėja su kiekviena diena.
Manytina, kad iki kol nebus pakeistas įstatymas, kūrinys, kurį iš esmės sukūrė DI, neturėtų būti laikomas kūriniu, kurį saugo įstatymas. Tokia išvada darytina iš to, kad įstatymas gana tiesmukai numato, kad kūrinys turi gimti žmogaus galvoje. Jeigu DI sukuria kūrinį, tai reiškia, kad kūrinys gimsta ne žmogaus galvoje, o kompiuterinėje programoje.
Lietuvos teismų praktikos dėl autorių teisių santykio su dirbtiniu intelektu kol kas nėra. Kitos institucijos taip pat nėra pasisakiusios šia tema.
Kitose valstybėse šie klausimai taip pat tėra tik pradedami nagrinėti. Pavyzdžiui, JAV Autorių teisių biuras nutarė, kad vaizdinėje novelėje esantys paveikslėliai negali būti saugomi autorių teisių, nes jie sukūrti dirbtinio intelekto. Autorių teisių biuras AI naudojimą prilygino kito kūrėjo (autoriaus) samdymui.
Tikėtina, kad iki kol DI visomis prasmėmis prilygs žmogui (jeigu tai apskritai kada įvyks), DI naudojimas autorių teisių kūrinių ir kitų intelektinės nuosavybės objektų kūrime bus reglamentuotas ir vienokioje ar kitoje apimtyje įteisintas. Tobulėjant DI galimybėms, gali tapti labai sunku ar net neįmanoma nustatyti ar kūrinys buvo sukūrtas žmogaus ar dirbtinio intelekto.
Dirbtinis intelektas ir plagijavimas
Plagijavimu laikomas procesas, kurio metu kito autoriaus kūrinys pateikiamas kaip savo.
Dirbtinis intelektas, būdamas programa, kurios veikimas paremtas žmonių sukūrtų kūrinių naudojimu, kopijavimu ir modifikavimu, dažnu atveju gali būti apkaltintas plagijavimu. Tai kelia labai rimtą problemą DI vystančioms bendrovėms bei autoriams, kurie investuoja savo laiką, kitus resursus ir savo sukūrtus kūrinius padaro prieinamus internete.
Įstatymas tiesmukai nustato, kad naudoti kitų autorių kūrinių be jų sutikimo (išskyrus įstatyme numatytas išimtis) negalima. Jeigu DI darbas paremtas viešai prieinamų duomenų kopijavimu ir naudojimu, tai tokia praktika pažeidžia įstatymą ir laikytina neteisėta.
Žmonės, kurie naudoja DI kūrinių kūrimui, turėtų turėti omenyje, kad DI sukūrtas kūrinys gali pažeisti kitų žmonių ar jų grupių teises ir interesus. Tokios rizikos valdymas yra problematiškas, nes gali būti sunku nustatyti ar DI pateiktas rezultatas yra toks originalus, kad nepažeidžia kitų asmenų teisių ar jis tėra tik kažkiek modifikuota kopija.
___________________
Nuotrauka iš Pixabay.
