Įmonės vadovas (direktorius) turi pirminę pareigą rūpintis įmonės bei jos dalyvių (akcininkų, narių, kt.) interesais. Jeigu įmonė negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditorių atžvilgiu arba kyla tikimybė, kad to negalės padaryti artimoje ateityje, vadovui kyla prievolė pasirūpinti ir įmonės kreditorių interesais. Vadovui nepaisant minėtų pareigų, jam kylą įstatymuose numatyta atsakomybė.

Kada įmonė laikoma nemokia?

Įmonė laikoma nemokia, kai:

• ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Jeigu įmonė susiduria su sunkumais vykdant prievoles kreditorių atžvilgiu ir tikėtina, kad tie sunkumai nebus pašalinti (išnyks) 3 mėnesių laikotarpyje, įmonė laikoma nemokia; arba
• jos įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Jeigu realizavus visą įmonės turtą jo nepakaktų įvykdyti visų įmonės įsipareigojimų, įmonė laikoma nemokia.

Įmonei tapus nemokia, turi būti siekiama gauti pagalbą įmonės finansiniams sunkumams įveikti. Ja laikoma kreditorių suteikiama pagalba įmonei finansiniams sunkumams įveikti, apimanti reikalavimo įvykdyti prievolę termino atidėjimą, reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalį atsisakymą, prievolės pakeitimą kita prievole ir kt.

Jeigu nepavyksta susitarti dėl pagalbos nemokiai įmonei, įmonei turi būti pradedamas bankroto arba restruktūrizavimo procesas, jeigu iki to momento neišnyksta priežastys dėl kurių įmonė laikoma nemokia.

Vadovo prievolės įmonės nemokumo atveju

Įmonės vadovas (direktorius), kuris valdo visą informaciją apie įmonę, įskaitant jos finansinę būklę, nustatęs, kad per artimiausius 3 mėnesius įmonė gali tapti nemokia, privalo:

1. nedelsdamas informuoti įmonės dalyvius (akcininkus, narius ar kt.) apie įmonės nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą;
2. imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti;
3. vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus įmonės gyvybingumui.

Įmonei jau tapus nemokia, jos vadovas privalo:

1. nedelsdamas informuoti įmonės dalyvius (akcininkus, narius, kt.) apie įmonės nemokumą ir siūlyti spręsti mokumo atkūrimo klausimą;
2. nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą;
3. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Vadovo atsakomybė įmonei tapus nemokia

Tuo atveju, jeigu vadovas aukščiau nurodytų pareigų nevykdo, įmonės vadovui kyla tokia atsakomybė:

1. vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl minėtų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo;
2. vadovo teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (pavyzdžiui, valdybos) gali būti apribota nuo 1 iki 5 metų, jeigu įmonės vadovas:
   • neinicijavo įmonės nemokumo proceso;
   • veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą;
   • įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonės bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

Juridinių asmenų registro tvarkytojas suinteresuotų šalių interesų apsaugai užtikrinti sudaro fizinių asmenų, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąrašą. Šis sąrašas yra prieinamas čia<<

Be aukščiau nurodytos atsakomybės, įmonės vadovui gali tekti atsakyti ir už tai, kad įmonė tapo nemokia.

Jeigu įmonės vadovas nesilaikė fiduciarinių (lojalumo įmonei, sąžiningumo, protingumo ir pan.) pareigų, priiminėjo netinkamus verslo sprendimus, kurie peržengia įprastą verslo riziką, ir (ar) nesilaikė imperatyvių įstatymo nuostatų, tokiam įmonės vadovui gali tekti atsakyti už įmonės tapimą nemokia, t.y., atlyginti tokiais veiksmais padarytą žalą.

Vadovo atsakomybė kyla ne tik tais atvejais, kai žala padaroma tyčiniais veiksmais, bet ir dėl neatsargumo (t.y., nors vadovas nesiekė padaryti žalos, tačiau galėjo suprasti, kad jo veiksmai ar neveikimas prives arba gali privesti prie situacijos, kai įmonei bus padaryta žala).

Pavyzdžiui, įmonės vadovas atsako už tinkamą buhalterijos vedimą, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą. Daugelyje įmonių šiuos veiksmus atlieka samdomi darbuotojai (buhalteriai) arba tokias paslaugas teikiančios įmonės. Vadovas privalo pasirinkti tinkamą kvalifikaciją turinčius asmenis, juos kontroliuoti ir užtikrinti, kad šie asmenys tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus, vestų buhalteriją, apskaičiuotų ir sumokėtų mokesčius. Jeigu vadovo pasirinkti asmenys netinkamai veda buhalteriją ir dėl to įmonei padaroma žala, būtent vadovas neš atsakomybę už šią situaciją ir privalės atlyginti padarytus nuostolius.

_{___________________}

^{Nuotrauka iš Pixabay.}