Šiame straipsnyje rasite atsakymus į tai kokie dokumentai, žodžiai ir veiksmai yra laikomi sutartimis, kaip jos gali būti sudaromos bei į kitus kylančius klausimus.

Kas yra sutartis?

Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų (žmonių, įmonių, įstaigų, organizacijų, kt.) teisinę galią turintis susitarimas, kuriuo šalys susitaria atlikti tam tikrus veiksmus ir (ar) susilaikyti nuo jų atlikimo viena kitos ar kitų asmenų atžvilgiu.

Dauguma sutarčių yra sudaroma dėl prekių įsigijimo arba paslaugų teikimo. Pavyzdžiui:

• Jeigu žmogus nori nusipirkti televizorių iš parduotuvės, žmogus (pirkėjas) ir parduotuvės savininkas (pardavėjas) sudaro pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje susitaria, kad pardavėjas parduoda televizorių pirkėjui, o pastarasis perka televizorių ir už jį įsipareigoja sumokėti tam tikro dydžio sumą (kainą);
• Jeigu įmonė nori gauti teisines paslaugas, ji (paslaugų gavėjas) sudaro su advokatu (paslaugų teikėjas) teisinių paslaugų teikimo sutartį. Pagal sutartį advokatas įsipareigoja suteikti teisines paslaugas, o paslaugų gavėjas gauti paslaugas ir sumokėti už jas sutartyje nurodytą kainą.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas yra pagrindinis teisės aktas, kuris reglamentuoja sutarčių sudarymą, vykdymą ir aiškinimą.

Ar sutartis yra teisės aktu?

Teisės aktas – tai dokumentas, kuriame nustatomos, keičiamos ar naikinamos teisės normos, skirtos neapibrėžtai subjektų ar atvejų grupei. Teisės aktus priima valstybės ir savivaldybės institucijos. Seimas priima įstatymus Vyriausybė – nutarimus, ministrai – įsakymus ir t.t.

Sutartis nėra laikoma teisės aktu. Esminis skirtumas tarp sutarties ir teisės akto – tas, kad sutartis yra taikoma tik ją pasirašiusiems asmenims (šalims), o teisės aktas – taikomas visiems asmenims, kurie patenka į jo veikimo erdvę. Teisės akto tenka laikytis nepriklausomai nuo asmens valios.

Visi asmenys privalo laikytis vienokių ar kitokių teisės aktų. Konkretūs asmeniui taikomi teisės aktai priklauso nuo asmens veiklos, turimo turto ar statuso. Pavyzdžiui, jeigu asmuo turi namą, jam taikomi teisės aktai, kurie reglamentuoja tokio turto naudojimą, turėjimą ir pan.

Savo teisine galia teisės aktas yra aukštesnis už sutartį. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Jeigu įstatymai, Vyriausybės nutarimai ar kiti teisės aktai imperatyviai (įsakmiai) nustato tam tikrus reikalavimus, sutartis negali jų pakeisti ir privalo juos atitikti.

Ar draudimo polisas yra laikomas sutartimi?

Draudimo polisas arba draudimo liudijimas – tai dokumentas, kuris patvirtina draudimo sutarties sudarymo faktą.

Draudimo sutartis – tai susitarimas, kurio viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Draudimo polisas (liudijimas) nėra laikomas sutartimi. Poliso paskirtis – paliudyti kitiems asmenims, kad jį pateikiantis asmuo sudarė draudimo sutartį. Pavyzdžiui, vairuotojas, sudaręs civilinės atsakomybės sutartį, pateikia polisą policininkui, kad įrodyti, jog vairuotojas yra apdraudęs savo atsakomybę.

Kas yra preliminarioji sutartis?

Preliminarioji sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų (šalių) susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis asmenys (žmonės, įmonės, kt.) įsipareigoja ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminarioji sutartis dar yra vadinama sutartimi dėl sutarties sudarymo.

Pavyzdžiui, jeigu statytojas dar tik ruošiasi statyti daugiabutį namą, su juo galima sudaryti buto pirkimo-pardavimo preliminariąją sutartį ir susitarti, kad kai statytojas (pardavėjas) pastatys namą, butą norintis įsigyti asmuo (pirkėjas) sudarys buto pirkimo-pardavimo sutartį (t.y., pagrindinę sutartį).

Kodėl šalys sudaro preliminarią, o ne pagrindinę sutartį? Šalys gali norėti sudaryti preliminarią sutartį, nes nėra tikros ar, pavyzdžiui, statytojui pavyks pastatyti namą iki tam tikro termino. Jeigu pavyks, pirkėjas ir pardavėjas sudarys pagrindinę (pirkimo-pardavimo) sutartį. Jeigu nepavyks, pagrindinės sutarties nesudarys.

Preliminarioji sutartis būtinai turi būti sudaryta rašytinėje formoje. Žodžiu ar kitais būdais sudaryta tokia sutartis neturi teisinės galios.

Preliminariojoje sutartyje turi būti nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per vienerius metus nuo preliminariosios sutarties pasirašymo momento.

Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Ar galioja sutartis be parašo?

Parašo, kaip privalomo sutarties rekvizito, būtinybę apsprendžia sutarties forma.

Sutartis gali būti sudaroma:

• žodžiu; arba
• raštu (paprasta arba notarine forma); arba
• konkliudentiniais veiksmais (t.y., veiksmais, kurie konkrečioje situacijoje indikuoja asmens siekį sudaryti teisinę galią turintį susitarimą. Pavyzdžiui, asmuo, nesakydamas nė žodžio, turguje paima medaus stiklainį ir paduoda piginus pardavėjui. Pastarasis paima pinigus, o pirkėjas nusineša stiklainį).

Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.

Tuo būdu, parašas, kaip sutarties rekvizitas, yra būtinas tik rašytinių dokumentų atveju. Nors reikėtų patikslinti, kad absoliučiąja prasme, tai taikoma tik popierinių dokumentų atveju. Naudojant elektroninius dokumentus ar išmaniąsias sutartis, „parašas”, kaip paprastai jis suprantamas, nėra naudojamas. Jį atstoja tam tikri duomenys, kurie yra įterpiami į pasirašomą dokumentą. Šie įterpiami duomenys yra vadinami „elektroniniu parašu”.

Ar galima sudaryti sutartį žodžiu?

Taip, sutartis gali būti sudaryta žodžiu, išskyrus atvejus, jeigu įstatymai numato, kad sutartis turi būti sudaryta rašytine forma (paprastąja arba notarine).

Paprasta rašytine forma turi būti sudaromos tokios sutartys:

• fizinių asmenų sutartys, kurių suma sudarymo metu yra didesnė kaip 1500 Eur, išskyrus sutartis, kurios ir įvykdomos sudarymo metu (pavyzdžiui, perkant 2000 Eur vertės kompiuterį parduotuvėje, jeigu iš karto yra sumokama pardavėjui, o pirkėjui perduodamas kompiuteris);
• juridinių asmenų steigimo sutartys, išskyrus ūkinių bendrijų steigimo sutartis, kurios turi būti sudaromos notarine forma;
• prekių pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys;
• draudimo sutartys;
• arbitražiniai susitarimai (t.y., susitarimai, kad ginčas bus sprendžiamas ne teisme, bet arbitraže);
• kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei 1 metų terminui sutartys;
• preliminarinės sutartys;
• asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys;
• taikos sutartys;
• motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys;
• kitos sutartys, kurioms Civilinis kodeksas ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą.

Apie notarines sutartis skaitykite žemiau.

Ar galioja sutartis be notaro patvirtinimo?

Notaro patvirtinimas yra būtinas tik sudarant šias sutartis:

• sutartys dėl nekilnojamojo daikto (žemės sklypo, buto, pan.) perleidimo ar teisių į jį perleidimo ar suvaržymo;
• vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);
• uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį;
• kitos sutartys, kurioms Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.

Jeigu aukščiau nurodytos sutartys yra sudaromos be notaro patvirtinimo, jos yra laikomos negaliojančiomis. Kitos sutarys gali būti sudarytos pas notarą, bet, kadangi įstatymai neįpareigoja to daryti, notarinio patvirtinimo nebuvimas nedaro jokios įtakos sutarties galiojimui.

Plačiau apie notaro tvirtinamus sandorius skaitykite čia<<

Ar galima sudaryti sutartį atgaline data?

Sutarties sudaryti atgaline data (t.y., sudaryti sutartį 2022 metais, o sutartyje nurodyti, kad ji sudaryta 2019 metais) negalima. Tokią praktiką net galima būtų laikyti sutarties klastojimu.

Tačiau sutartyje galima nurodyti, kad ji yra taikoma šalių santykiams susiklosčiusiems iki sutarties sudarymo. Pavyzdžiui, galima sudaryti sutartį 2022 metais ir sutartyje numatyti, kad joje įtvirtintos sąlygos yra taikomos šalių santykiams nuo 2019 metų. Tokia praktika yra teisėta, išskyrus atvejus, jeigu tam tikrų sutarčių rūšių atveju atgalinis galiojimas nėra galimas.

_{___________________}

^{Nuotrauka iš Pixabay.}