Įvykdymo užtikrinimo priemonės padeda nuo sutarties pažeidimo nukentėjusiai šaliai apginti savo pažeistas teises bei sukelti neigiamas pasekmes sutartį pažeidusiai šaliai ir taip priversti ją vykdyti sutartį.

Populiariausi būdai, kuriais užtikrinamas sutarties įvykdymas: laidavimas; garantija; vekselis; rankpinigiai; įkeitimas (hipoteka); netesybos.

1. Laidavimas

Laidavimas – vienas populiariausių būdų užtikrini sutarties įvykdymą.

Paprastai laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį, pagal kurią laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.

Pavyzdžiui, UAB „Įmonė” sudaro kredito sutartį su banku. Taip pat UAB „Įmonė” akcininkai sudaro su banku laidavimo sutartį pagal kurią įsipareigoja grąžinti kreditą bei įvykdyti kitas prievoles, kylančias iš kredito sutarties, jeigu įmonė negalės to padaryti pati. Tuo būdu, jeigu UAB „Įmonė” nustos mokėti įmokas pagal kredito sutartį, bankas turės teisę pareikalauti iš įmonės akcininkų (t.y., laiduotojų) mokėti šias įmokas ar net anksčiau termino grąžinti visą kreditą.

Kai laidavimo sutartis sudaroma iš banko gautai kredito sutarčiai užtikrinti, ir laiduotoju yra fizinis asmuo, bankas turi įvertinti ar laiduoti ketinantis asmuo gali prisiimti tokius įsipareigojimus. Kitaip tariant, bankas turi įvertinti ar laiduotojo turimas turtas ir pajamos leidžia prisiimti įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį. Lietuvos bankas, įvesdamas tokius reikalavimus, siekė, kad laiduotojai neprisiimtų finansinės naštos, kurios jie negali pakelti.

Laidavimo sutartis gali būti sudaryta užtikrinti ne tik kredito ar paskolos sutarties, bet ir bet kokios kitos sutarties (daikto pirkimo-pardavimo, patalpų nuomos ir pan.) įvykdymą.

2. Garantija

Garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais).

Garantija atlieka tą pačią funkciją kaip ir laidavimas – perkelia skolininko prievolę įvykdyti sutartį, kurios pastarasis negali ar nenori vykdyti, kitam asmeniui. Nors garantija ir laidavimas turi daug panašumų, tačiau tarp jų yra ir esminių skirtumų, pavyzdžiui:

• Laiduotojo atsakomybė – solidari, o garantijos davėjo – subsidiari. Jeigu kreditavimo, pirkimo-pardavimo ar kitą sutartį („pagrindinė sutartis”) sudaręs asmuo nevykdys sutarties, kita tokios sutarties šalis iš karto turės teisę pareikalauti iš laiduotojo įvykdyti visą ar dalį sutarties vietoje pagrindinės sutarties šalies, o pareikalauti to iš garanto galės tik, jeigu pagrindinė sutarties šalis negalės įvykdyti sutarties (pavyzdžiui, tokiai šaliai tapus nemokia);
• Laiduotojas atsako už visas prievoles, kylančias iš pagrindinės sutarties, o garantijos davėjas – tik garantijoje nurodyta suma;
• Pasibaigus visoms prievolėms, kylančioms iš pagrindinės sutarties, pasibaigia ir laidavimas. Tuo tarpu garantija nėra neatsiejamai susijusi su prievolėmis, kylančiomis iš pagrindinės sutarties. Tuo būdu, jeigu pagrindinę sutartį pasirašiusi šalis bankrutuoja, tai pasibaigia ir laiduotojo prievolės, o garanto prievolė sumokėti garantijoje nurodytą sumą išlieka.

Dažnai terminas „garantija” yra tapatinama su „banko garantija”. Šios sąvokos nėra sinonimai. Garantiją gali išduoti bet koks asmuo, ne tik bankas ar kita finansų įstaiga. Jeigu garantiją išduos bankas, ji bus laikoma „banko garantija”, kurią Civilinis kodeksas apibrėžia kaip banko ar kitos kredito įstaigos (garanto) raštu išduotas įsipareigojimas sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą.

3. Vekselis

Vekselis – tai vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam.

Pirminė vekselio paskirtis nėra užtikrinti sutarčių įvykdymą. Paprastai vekselis yra išduodamas siekiant įforminti asmens prievolę sumokėti tam tikrą pinigų sumą kitam asmeniui.

Pavyzdžiui, pardavėjui pardavus prekes ir pirkėjui negalint atsiskaityti už jas tuojau pat, pirkėjas gali išduoti vekselį, kuriuo jis įsipareigoja sumokėti tam tikrą sumą pardavėjui iki vekselyje nurodyto termino.

Labai sąlyginai vekselį galima prilyginti skolos rašteliui, kuriuo pinigus gavęs asmuo patvirtina, kad jis skolingas tam tikrą sumą kitam asmeniui. Tačiau skirtingai nuo skolos raštelio, vekselio turiniui yra nustatyti labai griežti reikalavimai, o vekselio gavėjui suteikiama unikali teisė inicijuoti priverstinį vekselio įvykdymą be teismo įsikišimo.

Daugeliu atveju, jeigu asmuo negrąžina paskolos, neatsiskaito pagal pirkimo-pardavimo sutartį, ir nesutinka savo noru padaryti tai, nukentėjusi šalis gali apginti savo teises tik kreipdamasi į teismą. Tik įsiteisėjus teismo sprendimui, galima kreiptis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo iš sutartį pažeidusios šalies turto. Tai brangus ir ilgas procesas.

Vekselio išdavimo atveju, jeigu pateikus apmokėti jį vekselio davėjui pastarasis to nepadaro, vekselio turėtojas (gavėjas) turi teisę jį pateikti notarui, o tada – antstoliui. Ši vekselio ypatybė padaro jį itin patrauklia sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemone.

Pavyzdžiui, UAB „Vienas” pasiskolino 100’000 Eur iš UAB „Du”. UAB „Vienas” taip pat išdavė vekselį minėtai sumai. Šalys paskolos sutartyje nurodė, kad vekselis išduodamas kaip užtikrinimo priemonė, kuri gali būti panaudota UAB „Vienas” nevykdant savo prievolių pagal paskolos sutartį. Tai reiškia, kad UAB „Du” nereikia kreiptis į teismą, kad ji įpareigotų UAB „Vienas” grąžinti paskolą, o UAB „Du” gali pateikti UAB „Vienas” vekselį apmokėjimui, o to nepadarius kreiptis į notarą, o tada tiesiai į antstolį.

4. Rankpinigiai

Rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą.

Pažymėtina, kad rankpinigiais negali būti užtikrinama:

• preliminarioji sutartis (ja laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį), taip pat
• sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma.

Rankpinigiai naudojami sutarčių įvykdymui užtikrinti, nes jei už sutarties neįvykdymą yra atsakinga davusi rankpinigius šalis, tai rankpinigiai lieka antrajai šaliai, o jei už sutarties neįvykdymą yra atsakinga gavusi rankpinigius šalis, tai ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą. 

5. Įkeitimas (hipoteka)

Sutarties įvykdymas gali būti užtikrintas įkeičiant daiktą. Įkeisti galima tiek kilnojamus, tiek ir nekilnojamus daiktus. Nekilnojamų daiktų įkeitimas vadinamas hipoteka.

Įkeistas daiktas gali būti fiziškai perduotas įkaito gavėjui, o gali likti pas jo savininką, tačiau abiem atvejais visi ar tam tikri veiksmai su įkeistu daiktu yra apribojami (pvz., neleidžiama perleisti daikto, jo naudoti, išnuomoti ir pan.) siekiant, kad įkeistas daiktas liktų jo davėjo nuosavybe bei nesumažėtų jo vertė.

Jeigu sutarties šalis pažeidžia pagrindinę sutartį, kurios įvykdymas buvo užtikrintas įkeistu daiktu, kita sutarties šalis, turi teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto daikto.

Pavyzdžiui, žmogui paėmus kreditą iš banko būsto įsigijimui, būstas yra įkeičiamas banko naudai. Žmogus gali gyventi bute (t.y., naudotis juos), tačiau be banko sutikimo jis neturi teisės niekam perleisti (parduoti, padovanoti ir pan.) buto. Jeigu kreditas nėra laiku grąžinamas, bankas turi teisę inicijuoti buto pardavimą ir taip atgauti suteiktą kreditą.

Pažymėtina, kad įkeitus daiktą konkretaus asmens naudai, kiti asmenys neturi teisės patenkinti jokių savo reikalavimų iš to daikto iki kol savo reikalavimus patenkina asmuo, kurio naudai yra įkeistas daiktas. Aukščiau minėto pavyzdžio atveju, butą įsigijęs žmogus gali turėti skolų bankui ir kitiems asmenims. Tačiau pirmenybę į iš priverstine tvarka realizuoto (parduoto) buto gautus pinigus turi tik bankas. Jeigu suma, gauta už realizuotą butą, yra mažesnė nei skola bankui, tai bankas gauna visus pinigus.

6. Netesybos

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu.

Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Paprastai tokios netesybos vadinamos „delspinigiais”. Jeigu netesybos nustatomos kaip tam tikro dydžio konkreti suma, paprastai tokios netesybos vadinamos „bauda” arba „baudinėmis netesybomis”.

Pagrindinė netesybų paskirtis – sukelti neigiamas pasekmes sutarties nevykdančiai šaliai papildomų išlaidų pavidalu.

Pavyzdžiui, sutartyje numačius, kad laiku neatsiskaitanti šalis turi mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos laiku sumokėti sumos už kiekvieną pradelsimo dieną, sutarties nesilaikanti šalis yra skatinama pradėti vykdyti sutartį. Kiekviena sutarties nevykdymo diena – tai papildomos išlaidos, kurias patiria sutartį pažeidžianti šalis.

_{___________________}

^{Nuotrauka iš Pixabay.}