Nuotolinis darbas ir darbostogos gali tapti priemone, kuri leidžia papildomai motyvuoti darbuotojus, pritraukti specialistus iš kitų šalių ar net sumažinti įmonės veiklos kaštus. Tačiau įmonės turėtų tinkamai atlikti namų darbus, kad minėtos naudos nevirstų nuostoliais.

Šiame straipsnyje aptarsiu esmines teisines rizikas, kurios gali kilti darbuotojui dirbant nuotoliu.

Nuotolinis darbas ir darbostogos – kas tai?

Nuotolinis darbas – tai darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu yra darbovietė, vietoje, taip pat naudodamas informacines ir elektroninių ryšių technologijas (teledarbas). Taip nuotolinis darbas yra apibūdinamas Darbo kodekse.

Darbostogos (angl. „workation”) – nuotolinis darbas, kurį darbuotojas atlieka ne biure ar namuose, o kitoje vietoje, kurioje gali derinti darbą su malonumais (poilsiu, pažintinėmis kelionėmis, kt.).

Terminas „darbostogos” neegzistuoja įstatymine prasme.

Jeigu darbuotojui leidžiama išvykti į Atėnus ir mėnesį dirbti tame mieste, tai bus laikoma nuotoliniu darbu, kuris atliekamas užsienio valstybėje. Nepriklausomai nuo darbuotojo buvimo vietos, darbuotojas privalo vykdyti savo darbo funkcijas ir išdirbti visą darbo laiko normą. Darbostogų „malonumų” dalis egzistuoja tik kaip psichologinė, bet ne kaip teisinė kategorija.

Atsižvelgiant į tai, šiame straipsnyje kalbėsiu tik apie rizikas susijusias su nuotoliniu darbu.

Asmens duomenų apsauga

Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas („BDAR”) taikomas visoms Europos ekonominės erdvės („EEE”) narėms, įskaitant Lietuvą. BDAR’as buvo priimtas siekiant suvienodinti taisykles, kurios taikomos asmens duomenų tvarkymui ir tokiu būdu palengvinti asmens duomenų judėjimą tarp šalių, kuriose galioja BDRA’as.

Įmonei ir jos darbuotojams veikiant (dirbant) EEE sienų ribose, asmens duomenų tvarkymui (naudojimui, saugojimui, perdavimui, kt.) tiesiogiai taikomos BDAR’e įtvirtintos taisyklės. Tai suponuoja, kad iš asmens duomenų tvarkymo perspektyvos, nėra esminio skirtumo ar Lietuvos įmonės darbuotojas darbo funkcijas atlieka Vilniuje, Nicoje, Barselonoje ar Berlyne.

Jeigu Lietuvos įmonės darbuotojas išvyksta darbostogų už EEE ribų, situacija jau tampa kėblesne.

BDAR’as numato, kad asmens duomenys, kurie yra tvarkomi arba kuriuos ketinama tvarkyti juos perdavus į trečiąją valstybę, perduodami tik tuo atveju, jei laikomasi papildomų reikalavimų, tame tarpe:

• Perduoti asmens duomenis į trečiąją valstybę galima tik, jeigu Europos Komisija nusprendė, kad atitinkama trečioji valstybė užtikrina tinkamo lygio apsaugą. Tokiam duomenų perdavimui specialaus leidimo nereikia. Informaciją apie tai, kurios valstybės užtikrina tinkamo lygio apsaigą galite rasti Europos Komisijos puslapyje;
• Jeigu nėra priimtas minėtas Europos Komisijos sprendimas, perduoti asmens duomenis į trečiąją valstybę galima tik tuo atveju, jeigu asmens duomenis kontroliuojantis asmuo (duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas) yra nustatęs tinkamas apsaugos priemones, su sąlyga, kad suteikiama galimybė naudotis vykdytinomis duomenų subjektų teisėmis ir veiksmingomis duomenų subjektų teisių gynimo priemonėmis.

Norėdama nepažeisti BDAR’o reikalavimų, savo vidinėse tvarkose įmonė turėtų nustatyti sąrašą valstybių, kuriose jos darbuotojas gali dirbti per nuotolį. Paprasčiausiai įgyvendinamas būdas atitikti BDAR’ą – leisti darbuotojams dirbt tik iš EEE valstybių-narių. Jeigu norima leisti dirbti iš Balio, Honolulu ar Pretorijos, tada jau reikėtų atlikti papildomus namų darbus ir įsivertinti ar nereikia gauti leidimų, priimti vidinių tvarkų ar įdiegti papildomų saugumo priemonių.

Įmonė taip pat turėtų reikalauti iš darbuotojų nurodyti kurioje konkrečioje vietoje jie dirbs nuotoliniu būdu. Pakeisti darbo atlikimo vietą darbuotojas turėtų tik su įmonės žinia ir sutikimu. Jeigu darbuotojas susikraus lagaminą ir su įmonės nešiojamu kompiuteriu išvyks į Iraną, įmonė gali būti nubausta už BDAR’o reikalavimų pažeidimą.

Mokesčiai

– Rezidavimas mokesčių tikslais

Daugelyje pasaulio valstybių galioja taisyklė, kad žmogus gyvenantis toje valstybėje bent 183 dienas per metus tampa rezidentu mokesčių mokėjimo tikslais.

Jeigu Lietuvos įmonės darbuotojas nuvyksta į Argentiną ir joje nuotoliniu būdu dirba ilgiau kaip pusmetį, susiformuoja prielaidos tokiam darbuotojui tapti Argentinos mokesčių rezidentu. Tapus juo, kils prievolė mokėti pajamų ir (ar) kitus mokesčius Argentinoje. Tuo pačiu, toks darbuotojas gali likti ir Lietuvos mokesčių rezidentu. Tai implikuoja, kad darbuotojui gali kilti prievolė mokėti mokesčius Argentinoje ir Lietuvoje.

Jeigu lietuviškos įmonės darbuotojas taps ne Lietuvos mokesčių rezidentu, tai gali turėti neigiamų pasekmių ne tik pačiam darbuotojui, bet ir įmonei (darbdaviui). Siekiant išvengti tokių pasekmių, įmonė turėtų riboti laikotarpį, kurį darbuotojas gali praleisti kitoje užsienio valstybėje.

– Nuolatinė buveinė

Nuolatinė buveinė – tai užsienio vieneto veiklos valstybės teritorijoje išraiška.

Pavyzdžiui, Lietuvoje užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje:

• nuolat vykdo veiklą; arba
• vykdo savo veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba
• naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba
• gamtos išteklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus.

Priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje įmonės darbuotojas ar darbuotojai atliks darbo funkcijas per nuotolį, laikotarpį, kurį darbuotojas ar darbuotojai praleis užsienio valstybėje ir kitus faktorius, Lietuvos įmonei gali kilti prievolė registruoti nuolatinę buveinę toje valstybėje.

Prievolė registruoti nuolatinę buveinę, priklausomai nuo užsienio valstybės įstatymų reikalavimų, gali būti įgyvendinta įregistravus filialą arba pateikus savo duomenis valstybės institucijoms (pvz., mokesčių administratoriui). Po buveinės registracijos, vietinėms valdžios institucijoms turi būti teikiamos mokesčių deklaracijos, mokami mokesčiai bei vykdomos kitos prievolės, įtvirtintos vietos įstatymuose.

Rizika, kad kils prievolė registruoti buveinę, nėra didelė, tačiau reikia turėti ją omenyje ir įvertinti nustatant reikalavimus nuotoliniam darbui.

Vizos

Lietuvos piliečiai gali laisvai keliauti po pasaulį. Be vizos galima nuvykti į daugelį valstybių, įskaitant JAV, Kanadą ir kt., o jeigu ir reikia vizos, dauguma šalių jas išduoda paprastai (susimoki mokestį, pateiki asmens dokumentą ir į jį įklijuoja vizą). Tačiau būtina turėti omenyje, kad galimybė įvažiuoti į šalį automatiškai nesuteikia teisės dirbti joje. Tai taikoma net ir nuotoliniam darbui, atliekamam kitoje šalyje registruotam ir veiklą vykdančiam darbdaviui.

Valstybės leidžia be vizos arba su lengvai ir paprastai išduodama viza įvažiuoti tik turistams, kurie leis savo pinigus, pramogaus, ilsėsis arba keliaus. Turistas gali tik leisti pinigus, bet ne juos uždirbti.

Lietuvos įmonės darbuotojas, turistinės vizos pagrindu gyvendamas Turkijoje ir nuotoliniu būdu dirbdamas Lietuvos įmonei, vertinant griežtąja prasme, pažeidžia Turkijos įstatymus. Turistinė viza neleidžia dirbti būnant Turkijos teritorijoje.

Turistas-nuotolinis darbuotojas leidžia pinigus turistinę vizą išdavusioje valstybėje ir joje nesiekia uždirbti jokių pinigų, todėl tik itin retais atvejais kas nors yra nubaudžiamas už nuotolinį darbą, jeigu jis atliekamas dirbant užsienio šalių įmonėse.

Pastaraisiais metais labai išpopulerėjo vadinamosios skaitmeninių klajokių vizos. Tokios vizos turėtojas turi teisę gyventi ją išdavusioje šalyje metus arba ilgiau ir dirbti arba teikti paslaugas nuotoliniu būdu asmenims, kurie nėra vizą išdavusios šalies rezidentais.

Pavyzdžiui, Estija išduoda tokias vizas. Turėdamas ją, žmogus gali metus gyventi Estijoje ir nuotoliniu būdu dirbti arba teikti paslaugas ne Estijos rezidentams.

Jeigu norima užtikrinti, kad darbuotojo nuotolinis darbas užsienio valstybeje yra atliekamas nepažeidžiant užsienio valstybės įstatymų, įmonė turėtų reikalauti nuotoliniu būdu dirbti tik turint skaitmeninių klajoklių vizą ar kitą vizą legalizuojančią nuotolinį darbą toje valstybėje.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skaitmeninių klajoklių vizos turėtojui automatiškai nėra taikoma išimtis iš 183 dienų taisyklės. Jeigu tokią vizą išduodanti valstybė nepakeičia savo mokestinių įstatymų, ilgiau kaip pusmetį joje pragyvenęs asmuo tampa tokios valstybės mokesčių rezidentu. Svarbu tai žinoti ir nepakliūti į labai nemalonią situaciją.

Saugumas

Nuotolinis darbas gali būti atliekamas:

• namuose;
• viešbutyje, motelyje, pan.;
• bendrystės erdvėje;
• kavinėse;
• kitose viešose vietose (papludimyje, kt.).

Dirbdamas nuotoliniu būdu, darbuotojas turi pats pasirūpinti, kad jo darbo sąlygos būtų saugios. Jis turi rūpintis savo saugumu, sveikata bei darbdavio duomenų saugumu. Akivaizdu, kad darbuotojo namuose ar viešbutyje yra nepalyginamai lengviau užtikrinti saugumą, nei darbuotojui dirbant papludimyje.

Rekomenduotina įmonės nuotolinio darbo ir (ar) darbostogų tvarkoje numatyti kuriose vietose leidžiama atlikti darbo funkcijas.

Darbuotojams neturėtų būti leidžiama atlikti darbo būnant kavinėse, papludymiuose ir kitose panašiose vietose. Tai padės geriau pasirūpinti paties darbuotojo sveikata bei efektyviau užtikrinti, kad kiti asmenys neturės galimybės sąmoningai ar atsitiktinai gauti prieigos prie darbuotojo kompiuterio ar išmanaus įrenginio (telefono, kt.).

Įmonės (darbdaviai) turėtų pasirūpinti ir papildomomis programinėmis bei kitomis priemonėmis, kurios leistų sumažinti tikimybę, kad kiti asmenys įgis neteisėtą prieigą prie įmonės duomenų. Tokiomis priemonėmis gali būti:

• VPN. VPN arba „Virtual Private Network” (liet. „virtualus privatus tinklas”) leidžia užtikrinti saugų ryšį tuo metu, kai kompiuteris ar kitas įrenginis prijungtas prie interneto.
• Mobilus internetas. Neleidžiant naudoti viešbučio, kavinės ir pan. interneto ryšio, padidinamas duomenų saugumas.
• Slaptažodžiai. Slaptažodžiai turi būti keičiami reguliariai ir būti sudaryti iš įvairių simbolių (pvz., „Vil@nius127.F”).
• Automatinis ekrano užrakinimas. Darbuotojo kompiuterio ekranas turi automatiškai užsirakinti, jeigu kompiuteriu nėra naudojamsi nors kiek ilgesnį laiką.
• Nuotolinis duomenų ištrynimas. Patartina į darbuotojo kompiuterį bei išmanųjį įrenginį įdiegti programinę įrangą, kuri per nuotolį leidžia ištrinti visas įrenginio programas ir duomenis.
• Duomenų saugojimas „debesyje”. Saugant duomenis tik „debesyje” (angl. „Cloud Computing”), net ir praradus kompiuterį bus užtikrinta, kad kiti asmenys neprieis prie įmonės dokumentų.

Sveikatos draudimas

Lietuvoje dirbantys darbuotojai draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Darbuotojui atliekant darbą nuotoliniu būdu užsienio valstybėje, Lietuvoje įgytas sveikatos draudimas galioja tik, jeigu užsienio valstybė yra Europos Sąjungos („ES”) nare.

Sveikatos draudimas kitoje ES šalyje

Netikėtai susirgę per viešnagę kitoje ES šalyje – atostogaudami, lankydamiesi verslo reikalais arba studijuodami kitoje ES šalyje, – ES piliečiai turi teisę į bet kokį gydymą, kurį būtina suteikti nedelsiant, t. y. dar iki grįžtant namo. Turite tokias pačias teises į sveikatos priežiūrą kaip ir šalyje, kurioje lankotės, apdrausti gyventojai.
Vykstant į užsienį visuomet reikėtų pasiimti savo Europos sveikatos draudimo kortelę. Ji yra įrodymas, kad turite draudimą vienoje iš ES šalių.

Jei Europos sveikatos draudimo kortelės neturite arba ja naudotis negalite (pavyzdžiui, jei ketinate naudotis privačios sveikatos priežiūros paslaugomis), negali būti atsisakyta jus gydyti, bet jums gali tekti už gydymo paslaugas susimokėti iš anksto ir prašyti kompensuoti išlaidas grįžus namo.

Šaltinis: Europa.eu

Už ES ribų, sveikatos apsaugos paslaugos darbuotojui bus teikiamos tik, jeigu jis jas apmokės pats arba tą padarys draudimo bendrovė, iš kurios darbuotojas įsigijo sveikatos draudimą.

Jeigu įmonė leidžia darbuotojams nuotoliniu būdu dirbti už ES ribų, ji turėtų sureguliuoti šį klausimą. Sveikatos draudimo įsigijimo išlaidas galėtų kompensuoti įmonė (darbdavys) arba privalėtų įsigyti pats darbuotojas iš savo lėšų. Jeigu įmonė nekompensuos draudimo įsigijimo išlaidų, įmonė turėtų reikalauti iš darbuotojo apsidrausti savo sveikatą, jeigu darbuotojas siekia pasinaudoti galimybe dirbti už ES ribų.

Žalos atlyginimas

Darbdavys atsako už jo darbuotojų padarytą žalą prieš trečiuosius asmenis, jeigu padaryta žala yra susijusi su darbuotojo atliekamomis darbinėmis funkcijos. Darbuotojus samdančio darbdavio kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą.

Darbuotojui dirbant užsienio šalyse, kyla rizika, kad darbuotojui padarius žalą vietiniams gyventojams ar įmonės, darbdavys taps atsakingu už padarytą žalą. Reikalaujamos atlyginti žalos dydis gali sudaryti ženklią sumą.

Siekiant valdyti tokio pobūdžio rizikas, rekomenduotina drausti darbuotojo civilinę atsakomybę.

_{___________________}

^{Nuotrauka iš Pixabay.}