Darbdaviui neteisėtai atleidus darbuotoją, pastarasis įgyja teisę į įstatymuose numatytas kompensacijas, kurių paskirtis atlyginti darbuotojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, sukeltą neteisėto atleidimo.
1. Kompensacija už priverstinę pravaikštą
Darbo kodekso 218 straipsnis numato, kad neteisėtai atleistas darbuotojas turi teisę į vidutinį jo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimo įvykdymo dienos.
Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis yra apskaičiuojamas pagal Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą.
Vidutinį atlyginimą sudaro tokios darbuotojo gautos ar gautinos sumos:
- pagrindinis (bazinis) darbuotojo atlyginimas;
- darbuotojo gautos sumos už viršvalandinį darbą, darbą švenčių dienomis ir pan.;
- papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- priedai ir priemokos, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse;
- premijos (išskyrus mėnesines premijas, nurodytas aukščiau) ir kitos pinginės išmokos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu arba mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, išskyrus pinigines išmokas (premijas), mokamas Darbo kodekse nustatytų švenčių dienų progomis, gyvenimo ir tarnybos metų jubiliejinių sukakčių progomis, ir pan.
Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, imamas darbuotojo trijų paskutinių kalendorinių mėnesių laikotarpis, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Pavyzdžiui, jeigu vidutinis atlyginimas turi būti sumokėtas rugsėjo mėnesį, tai imamos rugpjūčio, liepos ir birželio mėnesiais darbuotojo gautos ar gautinos sumos.
Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas aukščiau (t.y., bazinį atlyginimą, priedus ir pan.).
2. Kompensacija, kai darbuotojo negalima grąžinti į buvusį darbą
Jeigu darbo ginčą nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl:
- ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, arba
- dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba
- kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys,
darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą priteisti kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, tokia kompensacija priteisiama tik tam darbuotojui, kurio darbo santykių, pasibaigusių neteisėtu atleidimu iš darbo, trukmė yra ne mažesnė nei dveji metai. Ši kompensacija mokama tik už kiekvienus pilnus dviejų metų periodus ir nėra skaičiuojama proporcingai nepertraukiamo darbo stažui (t.y., nėra mokama už nepilną dviejų metų laikotarpį).
Tuo būdu, jeigu darbuotojo darbo stažo trukmė yra mažesnė nei dveji metai, kompensacija nepriteisiama, o darbuotojui, kurio darbo santykių trukmė yra, tarkime, treji metai, priteisiama vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
3. Kompensacija už darbuotojo patirtą neturtinę žalą
Civilinis kodeksas neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais.
Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Darbo kodekso 218 straipsnyje nustatyta, kad neteisėtai iš darbo atleistas darbuotojas turi teisę į jo patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad neteisėto atleidimo faktas automatiškai nesuponuoja fakto, kad darbuotojas patyrė neturtinę žalą, t.y., kad išgyveno dvasinį sukrėtimą, buvo pakenkta jo reputacijai ir pan. Ginčo atveju, tokios žalos buvimo faktą reikia įrodyti.
Lietuvoje teismų priteisiamos neturtinės žalos dydis dažnai apsiriboja gana nedidelėmis sumomis, siekiančiomis 1’000-3’000 Eur, tačiau pasitaiko ir priteisiamų didesnių sumų. Pavyzdžiui:
Byloje Nr. e3K-3-286-943/2021 Lietuvos Aukščiausias Teismas pripažino, kad darbdavys pradėjo sistemingai diskriminuoti darbuotoją po to, kai ji raštu informavo darbdavį apie savo nėštumą. Teismo nuomone, darbuotoja, būdama nėščia, papildomai savo pažeistas teises turėjo ginti nustatyta tvarka, o tai darbuotojai neabejotinai sukėlė neigiamų dvasinių išgyvenimų, o tai sudaro pagrindą spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas priėjo išvados, kad darbdavio tyčiniai veiksmai, be kita ko, sukėlė riziką darbuotojai prarasti kūdikį, todėl darbuotojai iš darbdavio buvo priteistas 5’000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
4. Kompensacija už darbuotojo partirtą turtinę žalą
Dėl neteisėto atleidimo darbuotojui patyrus turtinę žalą, darbdavys privalo ją atlyginti. Tokią žalą gali sudaryti, pavyzdžiui, teisinė pagalba (konsultacijos, skundų rengimas ir pan.), vertimo paslaugos, kelionės išlaidos ir t.t. Bet kokios protingos ir pagrįstos išlaidos ar turtiniai praradimai, kuriuos darbuotojas patyrė dėl neteisėto atleidimo privalo būti darbdavio atlygintos.
Turtinės žalos atlyginimo paskirtis – kompensuoti darbuotojo patirtus turtinius praradimus, sietinus su neteisėtu atleidimu.
5. Kompensacija už neatsiskaitymą laiku (netesybos)
Darbo kodekso 147 straipsnyje įtvirtinta, kad pasibaigus darbo santykiams, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Maksimali kompensacijos suma – šešių mėnesių vidutinis darbuotojo atlyginimas.
Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
___________________
Nuotrauka iš Pixabay.
