Dažnai girdime žodžius „advokatas” ir „teisininkas”. Šiame straipsnyje sužinosite ar juos galime vartoti kaip sinonimus.

Kas yra teisininkas?

Nėra sąvokos „teisininkas” vieningo apibrėžimo. Paprastai teisininku yra laikomas žmogus, kuris įgijo teisinį išsilavinimą ir turi žinių apie teisės aktus, jų taikymą, teismų sprendimus, žino teisės teoriją ir pan.

Neretai terminas „teisininkas” yra siejamas su teisininko profesija, t.y., žmogumi, kuris pragyvenimui užsidirba rengdamas teisinio pobūdžio dokumentus (sutartis, skundus, kt.), konsultuodamas klausimais, kuriems reikalingas teisės aktų išmanymas bei atstovaudamas kitus asmenis valdžios ir savivaldybės institucijose, bankuose ir kt.

Paprastai teisininkai specializuojasi vienoje ar keliose srityse. Pavyzdžiui: civilinėje teisėje; baudžiamojoje teisėje; asmens duomenų apsaugos teisėje; pan.

Teisininko profesiją pasirinkę žmonės dirba įmonių teisininkais, teisėjais, juriskonsultais viešojo administravimo institucijose, advokatų, notarų ar antstolių kontorose ir pan.

Kas yra advokatas?

Terminas „advokatas” naudojamas apibūdinti tuos teisininkus, kurie atitinka specialiame įstatyme (Advokatūros įstatymas) nurodytus kriterijus. Vadovaujantis minėtu įstatymu, advokatu laikomas ir pripažįstamas fizinis asmuo, kuris atitinka šiuos kriterijus:

1. yra Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;
2. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą);
3. turi ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip 2 metų advokato padėjėjo praktiką;
4. yra nepriekaištingos reputacijos;
5. moka valstybinę kalbą;
6. išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą.

Jeigu fizinis asmuo atitinka šiuos kriterijus, Lietuvos advokatūra (advokatų savivaldą įgyvendinantis viešasis juridinis asmuo) tokį asmenį, jo prašymu, gali pripažinti advokatu.

Prisistatyti „advokatu” ir naudotis visomis advokatams suteikiamomis teisėmis gali tik asmenys, kurie yra tokiais pripažinti aukščiau nurodyta tvarka.

Kodėl verta kreiptis dėl teisinių paslaugų į advokatą?

Dėl teisinių paslaugų visada pravartu kreiptis į advokatą, o ne į tokio statuso neturintį teisininką, nes:

1. teisininku gali pasivadinti ir žmogus neturintis teisinio išsilavinimo bei kompleksinių teisinių žinių. Advokato žinios yra patikrinamos egzamino metu, jis turi nuolatos kelti savo kvalifikaciją ir atnaujinti turimas žinias;
2. advokatai privalomai draudžiasi civiliniu draudimu. Jeigu advokatas savo veiksmais sukelia nuostolius klientui, juos atlygina draudimo bendrovė. Teisininkai, kaip taisyklė, nedraudžia savo atsakomybės;
3. įstatymai suteikia advokatams papildomas teises gaunant informaciją iš kitų asmenų (registrų ir pan.). Teisininkai, kurie neturi advokato statuso, jokių papildomų teisių neturi;
4. įstatymai nustato specialią apsaugą tai informacijai, kurią klientas suteikia advokatui ar kurią pastarasis sužino vykdydamas savo, kaip advokato, pareigas. Tokia informacija vadinama advokato profesine paslaptimi. Ją sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys;
5. Civilinio proceso kodeksas suteikia advokatams neribotą teisę atstovauti kitus asmenis teismuose. Advokato statuso neturinčių teisininkų teisė atstovauti teisme yra labai ribota;
6. jeigu advokatas netinkamai suteikė paslaugas savo klientui, neteikė paslaugų, nors buvo įsipareigojęs tą padaryti ir pan., klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą, kad pastaroji apsvarstytų advokato elgesį ir skirtų jam nuobaudą. Užsakius paslaugas pas teisininką neturintį advokato statuso, nėra galimybės skųsti tokio teisininko elgesio.

_{___________________}

^{Nuotrauka iš Pixabay.}