Ar gali darbdavys reikalauti kad jo ketinamas įdarbinti žmogus pateiktų jam neteistumo pažymą, informaciją apie turimus vaikus ir pan.? Atsakymus rasite šiame straipsnyje.
Darbuotojo pateikiama informacija – tai asmens duomenys
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas („BDAR”) įtvirtina, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį (duomenų subjektą), kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti.
Tapatybę galima nustatyti tiesiogiai arba netiesiogiai, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens kodą, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.
Dokumentai ir informacija, kurios darbdavys reikalauja iš darbuotojo, laikomi darbuotojo asmens duomenimis.
Kokius kandidato/darbuotojo asmens duomenis turi teisę rinkti darbdavys?
Darbdavys turi teisę, siekdamas sudaryti ir vykdyti darbo sutartį, rinkti ir naudoti kandidato/darbuotojo asmens duomenis, tačiau daryti tą privalo griežtai laikydamasis teisės aktų reikalavimų.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuris papildo BDAR’o reikalavimus, įtvirtina, kad:
- Darbdaviui leidžiama rinkti kandidato asmens duomenis, susijusius su kvalifikacija, profesiniais gebėjimais ir dalykinėmis savybėmis;
- Darbdaviui leidžiama iš buvusio kandidato darbdavio gauti kandidato asmens duomenis (pvz., nuomonę apie kandidatą ir jo gebėjimą atlikti darbo funkcijas) prieš tai informavus kandidatą, o iš esamo darbdavio – tik kandidato sutikimu;
- Darbdaviui draudžiama tvarkyti kandidato asmens duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas, išskyrus atvejus, kai šie asmens duomenys būtini norint patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymuose ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus pareigoms eiti arba darbo funkcijoms atlikti;
- Darbdaviui leidžiama fiksuoti vaizdo ir (ar) garso duomenis darbo vietoje ir darbdavio patalpose ar teritorijose, kuriose dirba jo darbuotojai, tačiau darbuotojai apie tokį jų asmens duomenų tvarkymą turi būti informuojami pasirašytinai ar kitu informavimo faktą įrodančiu būdu.
Darbo kodekso 41 straipsnis numato, kad darbdavys turi teisę iš darbuotojo reikalauti informacijos, kuri yra susijusi su darbuotojo:
- sveikatos būkle;
- kvalifikacija;
- kitomis aplinkybėmis, susijusiomis su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu.
Atsižvelgiant į tai, darbdavys turi teisę prašyti kandidato pateikti jį identifikuojančius duomenis (vardas, pavardė), kontaktinius duomenis (el. pašto adresas, telefonas ir pan.), o taip pat duomenis, kurie patvirtina jo turimą darbinę patirtį, išsilavinimą, kvalifikaciją ir pan.
Kandidatui ir darbdaviui susitarus sudaryti darbo sutartį, darbdavys gali papildomai paprašyti informacijos, kuri reikalinga darbo sutarties sudarymui (pvz., pateikti asmens dokumentą), nurodyti banko sąskaitos rekvizitus, į kuriuos bus pervedamas atlyginimas.
Priklausomai nuo situacijos, gali būti prašoma pateikti ir daugiau asmens duomenų. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas ketina pasinaudoti naudomis, siejamomis su vaikų turėjimu, darbdavys gali reikalauti dokumentų, kurie pagrįstų, kad darbuotojas turi vaikų, kiek ir kokio amžiaus.
Ar kandidato/darbuotojo sutikimu darbdavys gali rinkti bet kokius asmens duomenis?
Europos duomenų apsaugos valdyba („EDAV”), kuriai pavesta užtikrinti, kad BDAR’as būtų nuosekliai taikomas ES šalyse, taip pat Norvegijoje, Lichtenšteine ir Islandijoje, išaiškino, kad sutikimas, kaip darbuotojo ar kandidato teisėto asmens duomenų tvarkymo pagrindas, gali būti naudojamas tik išimtiniais atvejais. Santykiai tarp kandidato/darbuotojo ir darbdavio yra specifiniai ir nelygiaverčiai.
Dėl minėtos priežasties, sutikimo pagrindu tvarkyti kandidato/darbuotojo asmens duomenis galima tik tuo atveju, jeigu jis davė sutikimą laisva valia ir atsisakymo pateikti duomenis atveju jam tikrai negalėjo kilti jokios neigiamos pasekmės.
Pažymėtina, kad darbdavys gali prašyti sutikimo rinkti asmens duomenis tik tų duomenų atžvilgiu, kurių jam būtinai reikia, kad jis galėtų užmegzti ir plėtoti darbo santykius (tokius asmens duomenis aprašiau aukščiau).
Jeigu darbdavys renka asmens duomenis, kurie jam nėra būtini, jo veiksmai yra vertinami kaip perteklinės informacijos rinkimas, kuris yra nesuderinamas su BDAR’o reikalavimais.
Apibendrinant, manytina, kad darbdavys turėtų rinkti tik tuos kandidato/darbuotojo asmens duomenis, kurių rinkimo galimybė yra numatyta Darbo kodekse, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ar kituose teisės aktuose.
___________________
Nuotrauka iš Pixabay.
