Holdingas – tai juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra valdyti kitų įmonių akcijas ar kitas dalis (pajus, kt.).
Nors nėra specialaus mokestinio režimo, kuris būtų taikomas tik holdingams, jų vykdomos veiklos specifika leidžia pasinaudoti tam tikromis mokestinėmis lengvatomis, numatytomis įstatymuose.
Dividendų apmokestinimas
Holdingo, kuris neužsiima jokia ūkine-komercine veikla, o tik valdo kitų juridinių asmenų akcijas, vieninteliu pajamų šaltiniu yra iš jos valdomų įmonių gaunami dividendai (t.y., akcininkams paskirstyta (išmokėta) pelno dalis).
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas numato, kad:
- Lietuvos įmonės gaunami dividendai už turimas Lietuvos įmonių akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami taikant 16 procentų pelno mokesčio tarifą;
- Lietuvos įmonės gaunami dividendai iš Lietuvos įmonių, kuriose dividendus gaunanti Lietuvos įmonė ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), pelno mokesčiu neapmokestinami ir neįtraukiami į juos gaunančios įmonės pajamas.
Tokia pati taisyklė paprastai taikoma ir tais atvejais, kai:
- Lietuvos įmonė gauna dividendus iš užsienio įmonių, kurių akcijas ta įmonė (holdingas) valdo, arba
- Lietuvos įmonė moka dividendus akcininkui-juridiniam asmeniui, įsteigtam už Lietuvos Respublikos ribų.
Pažymėtina, kad jokios mokestinės lengvatos netaikomos, jeigu dividendai išmokami asmenims, įsteigtiems tikslinėse teritorijose (kitaip jos dar vadinamos „ofšorinėmis zonomis”, „mokesčių rojaus valstybėmis” ir pan. Plačiau skaitykite: Kas yra ofšorinės įmonės ir kodėl jos steigiamos).
Ši mokestinė lengvata (t.y., galimybė gauti neapmokestinamus dividendus) – tai vienas didžiausių holdinginių struktūrų privalumų. Gautus neapmokestintus dividendus holdingas gali panaudoti kitų savo valdomų verslų finansavimui suteikdamas jiems paskolas, įnešdamas tas sumas į kitų valdymų įmonių įstatinius kapitalus ir pan. (susijęs straipsnis: Kas yra holdingas?).
Visgi, šioje medaus statinėje yra ir šaukštas deguto. Pelno mokesčio įstatymo 32 straipsnyje sakoma:
32 straipsnis. Dividendai ir paskirstytasis pelnas
[…]
6.Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos dariniui ar keliems dariniams, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau negu vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais tiek, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.
Tuo būdu, jeigu holdinginė struktūra suformuojama turint vienintelį tikslą – išvengti mokestinių prievolių arba jas sumažinti, arba atidėti, tokiai struktūrai priklausančioms įmonėms išmokėti dividendai turi būti apmokestinti. Praktikoje šios įstatyminės nuostatos taikymas yra problematiškas, nes Valstybinės mokesčių inspekcijos ir holdingo struktūros steigėjų supratimas apie tai kas yra dirbtinė struktūra gali skirtis, dividendus mokanti įmonė gali nežinoti tikrųjų holdingo steigimo priežasčių ir pan.
Konsoliduotas pelno mokestis
Konsoliduotas pelno mokestis – tai juridinių asmenų apmokestinimo režimas, pagal kurį įmonių grupė (holdingas ir jo valdomos dukterinės bendrovės) gali apjungti (konsoliduoti) savo pelno ir nuostolių ataskaitas į vieną. Tai leidžia optimizuoti apmokestinamąjį pelną, nes nuostoliai vienose grupės įmonėse gali būti sudengti su kitų įmonių pelnu, taip sumažinant bendrą mokestinę naštą.
Lietuvos įstatymai nenumato galimybės apskaičiuoti ir mokėti konsoliduotą pelno mokestį, tačiau leidžia įmonių grupės viduje perkelti nuostolius. Tokia galimybė sudaro sąlygas teisingiau paskirstyti mokestinę naštą tarp holdingo įmonių ir pagal savo poveikį sąlyginai gali būti prilyginta konsoliduotam pelno mokesčiui.
Pelno mokesčio įstatymo 56(1) straipsnis įtvirtina, jog įmonė gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam įmonių grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis).
Pasinaudoti aukščiau nurodyta galimybe įmonė gali tik, jeigu:
- Įmonių grupėje patronuojanti įmonė mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančios dukterinės įmonės akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ir
- Mokestiniai nuostoliai perduodami tarp įmonių grupės bendrovių, kurios toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip 2 metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba
- Mokestinius nuostolius perduoda ar perima įmonių grupės bendrovė (bendrovės), kuri (kurios) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip 2 metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos.
Įstatymas numato ir daugiau nuostolio perkėlimo sąlygų.
Nuostolių perkėlimo galimybė sudaro prielaidas teisingiau paskirstyti mokestinę naštą tarp holdingui priklausančių įmonių ir holdingo mastu mokėti mažesnį pelno mokestį.
___________________
Nuotrauka iš Pixabay.
