Pramoginis motorinis laivas, daugelio mūsų vadinamas tiesiog “kateriu” (toliau straipsnyje vartosiu šį terminą), turi variklį, kuris suka sraigtą ir jo pagalba kateris plaukia. Dažna burinė jachta taip pat turi variklį, kurio pagalba laivas juda, kai nėra vėjo arba plaukti burių pagalba nėra patogu ar saugu. Logiškai mąstant, teisė valdyti burinį laivą turėtų apimti ir teisę valdyti katerį. Deja, teisės aktai įtvirtina visai kitokią „logiką“.

Teisė valdyti burinę jachtą

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas nustato, kad burinių jachtų laivavedžių diplomų ir kitų pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Transporto saugos administracija, tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Teisę valdyti sausumos transporto priemones suteikiantis dokumentas (paprastai daugelio vadinamas tiesiog „teisėmis“) numato specialias kategorijas, kurios leidžia valdyti tik tam tikro tipo transporto priemonę (lengvuosius automobilius, autobusus ir pan.). Laivavedžio diplomo pagrindu išduodamos „teisės“ irgi nustato kategorijas (kvalifikacinius laipsnius):

1. Vidaus vandenų burinės jachtos vadas (angl. Inland Waters Skipper). Suteikia teisę plaukioti vidaus vandenyse su iki 24 metrų ilgio buriniais laivais;
2. Pakrančių vandenų burinės jachtos vadas (angl. Coastal Skipper). Suteikia teisę plaukioti pakrančių vandenyse su iki 24 metrų ilgio buriniais laivais;
3. Atviros jūros burinės jachtos vadas (angl. Yachtmaster Offshore). Suteikia teisę plaukioti visuose vandenyse, bet ne toliau kaip 200 jūrmylių (t. y. 370,4 km) nuo kranto su iki 24 metrų ilgio buriniais laivais;
4. Vandenynų burinės jachtos vadas (angl. Yachtmaster Ocean). Suteikia teisę plaukioti visuose vandenyse be jokių atstumo apribojimų ir su neriboto ilgio buriniais laivais.

Turint vieną iš aukščiau nurodytų kvalifikacijos laipsnių, įgyjama teisė valdyti burinę jachtą, kurią įstatymas apibrėžia kaip daugiausia vėjo varomą, burių įrangą turintį sportui ir laisvalaikiui arba specialiai tik sportui skirtą laivą. Valdoma jachta gali turėti ir variklį. Minėtose Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklėse specialiai pažymima, kad pagal jas išduodami diplomai ir (arba) kvalifikacijos liudijimai suteikia teisę valdyti burines jachtas su mechaniniu varikliu.

Tuo būdu, jeigu laivas turi burių įrangą ir variklį, galima su tokia jachta plaukioti it su kateriu. Išmontavus burių įrangą ir laivui virtus į katerį, teisės valdyti šį laivą neteksite, nebent turite kitokias “teises”, išduodamas jau pagal kitų teisės aktų reikalavimus, arba laivas pateks į įstatymų taikomas išimtis, kai motorinį laivą leidžiama valdyti be specialių „teisių”.

Teisė valdyti motorinį laivą

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas numato, kad motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:

1. Vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG), taip pat kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, ir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai;
2. Vyresni negu 18 metų asmenys, vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantys išsinuomotus iš asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus. (Pažymėtina, kad plaukiojimas išsinuomotais asmeniniais laivais gali būti organizuojamas tik pažymėtose ir kitiems vandenyje esantiems asmenims matomose vandens telkinių teritorijose saugiu atstumu nuo pakrantės ar maudyklų.)

Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo, paėmimo ir grąžinimo nuostatai numato, kad motorinių pramoginių laivų laivavedžiai rengiami pagal šias programas:

1. Asmenų, siekiančių įgyti teisę valdyti motorinius pramoginius laivus be variklio galios apribojimų Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, išskyrus vidaus vandenų telkinius, kuriuose įrengti vidaus vandenų keliai, rengimo programą;
2. Asmenų, siekiančių įgyti teisę valdyti motorinius pramoginius laivus be variklio galios apribojimų Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, vidaus vandenų keliuose ir teritorinės jūros ribose, rengimo programą;
3. Asmenų, siekiančių įgyti teisę valdyti motorinius pramoginius laivus be variklio galios apribojimų vidaus ir jūrų vandenyse, rengimo programą;
4. Laivavedžių, kuriems suteikta teisė valdyti motorinius pramoginius laivus be variklio galios apribojimų Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, vidaus vandenų keliuose ir teritorinės jūros ribose ir kurie siekia įgyti teisę valdyti motorinius pramoginius laivus be variklio galios apribojimų vidaus ir jūrų vandenyse, kompetencijos tobulinimo programą.

Asmenys, baigę kursus pagal vieną ar daugiau aukščiau nurodytų mokymo programų, laiko egzaminus. Sėkmingai išlaikius egzaminą, suteikiama teisė valdyti katerį (priklausomai nuo programos, pagal kurią buvo mokomasi ir laikomas egzaminas, minėta teisė yra įgijama su apribojimais (variklio galios ir plaukiojimo akvatarijos) arba be apribojimų). Neverta akcentuoti, kad katerių „teisių” turėtojai negali valdyti burinių laivų.