Pastaraisiais metais daugelis sužinojo frazę „pinigų plovimo prevencija” ir susidūrė su ja praktiškai, kai teko pildyti kliento klausimyną ar teikti sutartis bei kitus dokumentus finansų technologijų įmonei, pagrindžiančius norimą atlikti mokėjimo operaciją. Net ir sąžiningi fintechų klientai susidūrė su situacija, kai jų mokėjimai buvo sustabdyti kelioms savaitėms ir jie nebuvo deramai informuoti nei apie to priežastis, nei apie mokėjimų atnaujinimo terminus.

Šiame straipsnyje apžvelgsiu kokias teises turi finansinių technologijų arba tiesiog fintech įmonės ir kur jų teisių ribos, numatytos įstatymuose ir Lietuvos banko išaiškinimuose.

Fintech įmonių teisės ir pareigos

Fintech įmonės, kurios paprastai veikia Lietuvos Banko išduotos elektroninių pinigų įstaigos licencijos pagrindu, teikia sąskaitų (jos dar vadinamos „piniginėmis”) atidarymo, mokėjimų iš/į jas teikimu bei mokėjimo priemonių išleidimu (dažniausiai, tai VISA arba MasterCard mokėjimo kortelės).

Elektroninių pinigų įstaigos licencija – tai leidimas, kurį suteikia priežiūros institucija (Lietuvoje – tai Lietuvos bankas), leidžiantis įmonei teikti finansines paslaugas, įskaitant, leisti elektroninius pinigus bei teikti mokėjimo paslaugas.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas įpareigoja fintech įmones pažinti savo klientus bei stebėti jų vykdomas operacijas, o būtent:

1. Nustatyti kliento tapatybę. Privaloma surinkti tam tikrą informaciją ir dokumentus, kurie leidžia identifikuoti asmenį (pavyzdžiui, žmogaus tapatybę patvirtinantį dokumentą, įmonės įstatus (jeigu klientas – juridinis asmuo), įgaliojimą ir pan.);
2. Nustatyti naudos gavėjo tapatybę. Jeigu klientas naudojasi fintech įmonių paslaugomis kito asmens naudai („naudos gavėjas”), turi būti nustatyta ir tokio asmens tapatybė (skaitykite plačiau: Kas yra naudos gavėjas?). Juridinių asmenų, kurie tėra tik teisinė fikcija, atveju visada turi būti nustatoma naudos gavėjo (-ų) tapatybė. Fiziniai asmenys, kaip taisyklė, veikia savo naudai, todėl papildomai naudos gavėjo tapatybė nustatoma pakankamai retai;
3. Stebėti klientų atliekamas operacijas ir sandorius. Klientų atliekamos mokėjimų ir kitos operacijos turi būti stebimos, siekiant nustatyti ar jos nėra susijusios su nusikalstama veikla (sukčiavimas, pinigų plovimas ir pan.). Tuo tikslu, fintech įmonės turi įsidiegti stebėjimo sistemas bei įdarbinti darbuotojus, gebančius nustatyti įtarimą keliančias operacijas;
4. Pranešti apie įtartinas operacijas ir sandorius. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba („FNTT„) privalo būti informuojama apie bet kokias įtartinas operacijas ar sandorius, kurie turi ar gali turėti sąsajų su nusikalstamomis veikomis, ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo tokių įtarimų atsiradimo;
5. Operacijų stabdymas. Įtartinos operacijos turi būti sustabdytos iki paaiškės jų aplinkybės ir bus nustatyta ar ji susijusi su nusikalstama veika.
6. Informacijos saugojimas. Fintech įmonės privalo saugoti informaciją apie klientų atliktas operacijas, įskaitant, informaciją apie įtartinas operacijas ir sandorius.

Šios pareigos detalizuojamos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos bei Lietuvos banko patvirtintuose aktuose bei kituose dokumentuose (rekomendacijose, išaiškinimuose ir pan.).

Vykdydamos savo pareigas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, fintech įmonės turi teisę gauti iš klientų informaciją ir dokumentus. Jie prašomi pateikti, siekiant nustatyti tapatybę bei surinkti įrodymus, kurie patvirtintų ar paneigtų įtarimus dėl kliento sąsajų su nusikalstamomis veikomis.

Fintech įmonės turi teisę prašyti ir gauti klientų sudarytas sutartis, išrašus iš kliento sąskaitų, jo paaiškimus dėl ryšių su kitais asmenimis ir t.t.

Fintech įmonių teisių ribos

Teisė gauti informaciją ir dokumentus. Fintech įmonės gali prašyti dokumentų ir informacijos, bet tik tokioje apimtyje, kiek ji susijusi su įtarimais, kad kliento veikla yra nusikalstama ir tik tiek, kiek tai liečia kliento operacijas, kurias jis atliko ar rengėsi atlikti fintech įmonėje.

Fintechas nėra ikiteisminio tyrimo subjektu, todėl negali organizuoti ir vykdyti nusikalstamų veikų tyrimų. Fintecho teisės apsiriboja informacijos ir dokumentų gavimu iš kliento, jų įvertinimu ir teisėsaugos institucijų informavimu, kad turimi duomenys leidžia daryti prielaidą, kad klientas galimai daro ar ketina padaryti nusikaltimą.

Teisė stabdyti mokėjimo operacijas. Įstatymai (pavyzdžiui, Mokėjimų įstatymas) nustato terminus per kuriuos turi būti įvykdytas mokėjimas ar suteikta kita finansinė paslauga. Šių terminų nesilaikymas – tai pažeidimas, už kurio padarymą Lietuvos bankas gali skirti baudą fintech įmonei.

Nepaisyti terminų leidžiama tik išimtiniais atvejais. Nenugalimos jėgos aplinkybės ar visuomenės ir saugumo interesai – vieni iš jų.

Fintech įmonės turi teisę sustabdyti operaciją, jeigu jai kyla pagrįstų įtarimų, kad operacija galimai susijusi su bandymu legalizuoti pinigus ar kitais nusikaltimais. Tačiau sustabdymo laikotarpis turi būti kuo įmanoma trumpesnis.

Lietuvos bankas yra viešai išreiškęs rekomendaciją, jog tipinis sustabdytų mokėjimų tikrinimo terminas būtų ne ilgesnis kaip 3 darbo dienos. Mokėjimų sulaikymo terminas gali būti ilgesnis, jeigu klientas delsia pateikti informaciją, nebendrauja, kliento pateiktų dokumentų apimtis yra didelė, dokumentai surašyti užsienio kalbomis ar esant kitoms objektyvioms priežastims. Jeigu patikrinimas užtrunka ilgiau nei 3 darbo dienas, fintechas privalo tinkamai informuoti klientą apie mokėjimo sulaikymo eigą ir terminus.

Jeigu apie įtartiną operaciją informuojama FNTT, per 10 darbo dienų ji turi išnagrinėti gautą pranešimą ir informuoti fintech įmonę dėl tolesnių veiksmų. Jeigu per nurodytą terminą FNTT nepateikia jokio atsakymo, fintechas privalo atnaujinti operaciją.

Teisė nutraukti santykius su klientu. Valstybė riboja atsiskaitymus grynaisiais pinigais, todėl sąskaitos turėjimas yra būtinas ne tik verslininkams, bet ir gyventojams. Be sąskaitos, galimybės vykdyti verslą ar įsidarbinti tampa labai ribotomis.

Su šiomis aplinkybėmis susijęs Lietuvos banko nurodymas fintech įmonėms bei kitoms finansų įstaigoms, kad sąskaitos uždarymas bei dalykinių santykių su klientu nutraukimas galimas tik kraštutiniu atveju.

Jeigu fintech įmonė nustato, kad klientas užsiima rizikinga veikla ar jo atliekamos operacijos yra kompleksinės, fintechas privalo ieškoti būdų, kaip valdyti kliento keliamas rizikas. Tik tais atvejais, kai turimos stebėsenos ir kontrolės priemonės neleidžia tinkamai užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių, fintech įmonė turi teisę uždaryti sąskaitą ir nutraukti santykius su klientu.

Svarbu pažymėti, kad nutraukiant santykius privalu nurodyti kokiu teisiniu pagrindu (konkretus įstatymas ir jo straipsnis, mokėjimo paslaugų teikimo taisyklių konkretus punktas ir pan.) ir dėl kokių priežasčių finansų įstaiga priėmė sprendimą nutraukti santykius. Lietuvos bankas griežtai reikalauja su klientais elgti sąžiningai, skaidriai ir laikantis proporcingumo principo.

Vos ne vienintelė išimtis kada minėtos informacijas atskleidimas nėra reikalaujamas ir netgi draudžiamas įstatymo – teisėsaugos institucijos pradėtas tyrimas konkretaus kliento atžvilgiu. Pastarajam sužinojus, kad fintechas perdavė informaciją apie jį teisėsaugai („tipping-off„), klientas gali bandyti paslėpti įkalčius, pasislėpti pats ar pan.

_{___________________}

^{Nuotrauka iš Pixabay.}