„YouTube” platforma gali pasigirti tuo, kad ji dalinasi uždirbamais pinigais su turinio kūrėjais. Populiarūs ir tūkstančius ar net milijonus peržiūrų generuojantys vaizdo klipų kūrėjai gali gauti iš „YouTube” platformą valdančios „Google” ženklias pinigų sumas.
Ar YouTuberiai privalo mokėti mokesčius?
Taip, YouTuberiai privalo mokėti mokesčius nuo iš „YouTube” gaunamų pajamų.
– Mokesčiai mokami į JAV biudžetą
Visų pirma, pati „Google” yra įpareigota apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius į JAV biudžetą nuo YouTuberiams išmokamų pinigų sumų. Mokesčiai sumokami vadovaujantis tokiomis taisyklėmis:
- Jei YouTuberis nėra JAV rezidentas mokesčių tikslais, „Google” gali išskaičiuoti iki 30 % jo „YouTube” uždarbio. Konkretus išskaitomas dydis priklauso nuo šalies, kurioje YouTuberis yra rezidentu mokesčių tikslais, taikomų mokesčių tarifų ir nuo to, ar ta šalis ir JAV yra sudariusios sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo (sutartis galite rasti JAV mokesčių administratoriaus svetainėje). Jei šalis nėra sudariusi minėtos sutarties su JAV, mokestinė našta bus didelė. „Google” išskaičiuos iki 30 % nuo pajamų, taip pat YouTuberis turės sumokėti mokesčius nuo pajamų šalyje, kurioje jis yra mokesčių rezidentu.
- Jei YouTuberis yra JAV rezidentu mokesčių tikslais ir pateikė „Google” visą su tuo susijusią informaciją, pati „Google” neišskaičiuos jokių mokesčių.
- Jei YouTuberis nepateikė „Google” jokios informacijos apie tai kur jis turi mokėti mokesčius ir jis turi „YouTube” verslo paskyrą, „Google” gali išskaičiuoti (atskaityti) 30 % JAV uždirbtų pajamų, jeigu jis nėra JAV rezidentas, ir 24 % – JAV rezidentams. Jei turi „YouTube” asmeninę paskyrą, 24 % tarifas taikomas ir JAV, ir ne JAV mokesčių rezidentams.
Galima pasidžiaugti tuo, kad Lietuva ir JAV yra sudariusios dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį. YouTuberiai, kurie yra Lietuvos mokesčių rezidentais, neturi mokėti dvigubų mokesčių. Sumokėjus mokesčius JAV, jų vėl nereikės mokėti Lietuvoje.
– Mokesčiai mokami į Lietuvos biudžetą
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad gyventojų pajamų mokestį („GPM”) moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Standartinis GPM tarifas yra 15 procentų. Esant tam tikroms sąlygoms, GPM gali didėti net iki 32 procentų arba mažėti vos iki 5 procentų.
Individuali veikla
Svarbu pažymėti, kad GPM nėra vienintelis mokestis, kurį turi mokėti YouTuberiai.
GPM įstatyme numatyta, kad savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį yra laikoma individualia veikla. Tokios veiklos formomis gali būti:
- savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius;
- savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla;
- savarankiška sporto veikla;
- savarankiška atlikėjo veikla.
Jeigu asmuo sistemingai siekia gauti ir gauna pajamas iš „YouTube”, laikoma, kad jis užsiima individualia veikla. Tokios sistemingos veiklos vykdytojo pavyzdžiu galime laikyti Skirmantą Malinauską. Savo „YouTube” kanale Skirmantas turi daugiau kaip 100 000 prenumeratorių. Jis reguliariai kelia savo vaizdo klipus ir jie generuoja tūkstančius peržiūrų. GPM įstatymo taikymo prasme, Skirmantas yra laikytinas asmeniu, kuris vykdo individualią veiklą.
Klausimas ar asmuo laikytinas individualios veiklos vykdytoju nėra tik teorinis, kurį įdomu svarstyti tik teisės profesoriams. Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso kokio dydžio mokesčius privalu mokėti. Sistemingai pajamų gauti nesiekiantis ir jų negaunantis YouTuberis mokės tik 15 procento dydžio GPM. Tuo tarpu, profesionalus YouTuberis, kuris laikomas vykdančiu individualią veiklą, turi mokėti tokius mokesčius:
- gyventojų pajamų mokestį (GPM);
- privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas;
- valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas;
- priklausomai nuo pajamų dydžio, gali atsirasti prievolė mokėti PVM.
Nuo individualios veiklos pajamų mokėtinų mokesčių skaičiuoklę rasite čia.
YouTuberis gali veiklą vykdyti ne tik kaip individualios veiklos vykdytojas, bet ir įsisteigęs įmonę.
Veikla įsteigus įmonę
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymu, įmonės Lietuvoje turi mokėti pelno mokestį.
Standartinis pelno mokesčio tarifas yra 15 procentų. Mažos įmonės gali mokėti ir mažesnio dydžio mokestį. Įmonių, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 5 procentų mokesčio tarifą.
Pelno mokestis – tai toli gražu ne vienintelis mokestis kurį gali tekti įmonei mokėti. Be to, įsteigti įmonę kainuoja. Įmonė turi vesti buhalterinę apskaitą, teikti deklaracijas valstybinėms institucijoms ir pan. Priklausomai nuo įmonės teisinės formos, gali atsirasti prievolė įdarbinti bent jau vieną darbuotoją (t.y., direktorių). Mokesčiai nuo darbuotojams mokamų sumų gali sudaryti daugiau kaip 50 procentų (t.y., jeigu norėsite į „rankas” išmokėti 500 eurų, valstybei gali tekti sumokėi dar tiek pat).
Prieš steigiant įmonę, reikia įsivertinti ar vertą tą daryti. Svarbu atminti ir tai, kad nutraukti individualią veiklą yra labai paprasta. Tereikia pateikti prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Likviduoti įmonę – gerokai sudėtingiau. Tikėtina, kad be tarpininkų pagalbos (pvz., advokatų), likviduoti įmonės negalėsite.
Ar gali YouTuberiai visai nemokėti mokesčių?
Vertinant teoriškai, YouTuberiai gali visai nemokėti mokesčių. Tačiau, nepaisant to, kad internete yra daug „guru” teigiančių, kad tą padaryti yra labai lengva, netikėkite jais.
Teisėtais būdais mokestinę naštą sumažinti iki 0 procentų galima tik viską kruopščiai planuojant, išmanant mokestinius įstatymus ir pan. Daugelyje atveju, tai pasiekiama tik itin turtingiems asmenims (angl. „High-Net-Worth Individuals”).
Kas yra itin turtingas asmuo?
Terminu „itin turtingas asmuo” apibūdinamas fizinis asmuo, kurio likvidus turtas viršija tam tikrą sumą. Šiai kategorijai priskiriami žmonės paprastai turi bent 1 mln. dolerių likvidaus finansinio turto.
Apskaičiuojant tokių asmenų turimą turtą yra imamas tik lengvai realizuojamas turtas, kuris neapimti tokio turto kaip nekilnojamas turtas ar meno kūriniai. Paprastai tokių asmenų turtas yra valdomas su profesionalių investavimo patarėjų pagalba.
Šaltinis: Investopedia.com
Kai kurie žmonės, siekdami išvengti mokesčių, naudoja neteisėtus metodus (pvz., slepia gautas pajamas nuo mokesčių administratorių, laikydami jas ofšorinėse įmonėse, klastoja dokumentus ir pan.). Primygtinai patariu nenaudoti tokių metodų, nes visi jie yra nusikalstami. Spėju, kad žinote istoriją apie garsųjį Amerikos gangsterį Al Kaponę. Jis padarė daugybę šiurpių nusikaltimų, bet buvo nuteistas tik už mokesčių vengimą.
Jei nusprendėte teisėtais būdais sumažinti savo mokesčius iki nulio, turite tapti „amžinuoju keliautoju” (angl. „perpetual traveller”). Haris D. Šulcas (Harry D. Schultz), amerikiečių investicijų patarėjas, sukūrė vadinamąją „vėliavų teoriją/koncepciją”, kurioje išdėstyti pagrindiniai reikalavimai, norint tapti amžinuoju keliautoju.
Kas yra amžinasis keliautojas?
Amžinojo keliautojo koncepcija numato, kad asmuo turi gyventi taip, kad nebūtų laikomas rezidentu mokesčių tikslais nė vienoje iš valstybių, kuriose jis praleidžia laiką ar vykdo komercinę veiklą.
Ši teorija teigia, kad neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos, galėsite išvengti su gyvenamąja vieta susijusių teisinių prievolių, tokių kaip pajamų ir turto mokesčiai, socialinio draudimo įmokos, prisiekusiųjų prievolė ir karinė tarnyba. Ši teorija taip pat apibūdinama kaip „vėlyvojo kapitalizmo nomadizmas”.
Šaltinis: Wikipedia
Jeigu tapti amžinuoju keliautoju yra gana sudėtinga, tai YouTuberiai gali sumažinti jiems taikomą mokestinę naštą tapdami skaitmeniniais klajokliais.
Kas yra skaitmeninis klajoklis (angl. „digital nomad”)?
Nėra visuotinai priimtinos skaitmeninio klajoklio sąvokos. Tačiau sujungus žodžius „skaitmeninis” („susijęs su kompiuterinių technologijų, ypač interneto, naudojimu”) ir „klajoklis” („bendruomenės narys, kuris kartu su gyvūnais keliauja iš vienos vietos į kitą”) galima sukurti tokią apibrėžtį:
Skaitmeninis klajoklis – tai asmuo, kuris savo darbui atlikti naudojasi telekomunikacijų technologijomis, nuolat keliauja ir gali gyventi bet kur.
Šaltinis: Nomadized.work
___________________
Nuotrauka iš Pixabay.
