Ar galima atleisti darbuotoją be priežasties? Ar penktadienį dirbama trumpiau? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus rasite šiame straipsnyje.
Darbo santykių pasibaigimas
– Ar galima atleisti darbuotoją be priežasties?
Darbo kodeksas numato, kad darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio gali nutrūkti šiais pagrindais:
- nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu;
- nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva;
- nutraukus darbo sutartį darbdavio valia;
- nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios;
- mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui;
- kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos;
- kitais Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.
Darbo sutartis gali būti nutraukta tik aukščiau nurodytais pagrindais.
Įvertinus Darbo kodekse numatytus nutraukimo pagrindus ir Lietuvos aukščiausiojo teismo („LAT”) formuojamą praktiką, teigtina, kad darbo sutarties nutraukimas „be priežasties” yra negalimas iš esmės. Turi egzistuoti objektyvi ir teisėta priežastis, kuri legitimuotų darbdavio sprendimą nutraukti darbo santykius.
Jeigu darbdavys siekia nutraukti darbo santykius su darbuotoju, nors pastarasis puikiai dirba, laikosi vidinių tvarkų, pagarbiai bendrauja su kolegomis bei klientais ir t.t., toks nutraukimas yra nesuderinamas su Darbo kodeksu.
Tuo būdu, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį tik esant susitarimui su darbuotoju, jo kaltei (pvz., darbuotojui padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą) arba aplinkybėms, kurios nepriklauso nuo darbdavio ir darbuotojo valios (pvz., į darbą grąžinus darbuotoją, į kurio vietą buvo priimtas atleidžiamas darbuotojas).
– Ar galima atleisti darbuotoją jo atostogų ar nedarbingumo metu?
Darbuotoją galima atleisti jo atostogų ar nedarbingumo metu, jeigu:
- atleidimo pagrindas – darbuotojo prašymas arba šalių susitarimas. Darbo sutartis nutrūksta pasibaigus terminui, kuris nurodytas darbuotojo prašyme nutraukti sutartį arba šalių (darbuotojo ir darbdavio) susitarime nutraukti darbo sutartį. Jeigu darbo sutarties nutraukimo dieną darbuotojas atostogaus arba bus nedarbingu, darbdavys turės teisę ir pareigą įforminti darbuotojo atleidimą;
- sueina (pasibaigia) terminuotos darbo sutarties galiojimo terminas;
- pasibaigia darbdavys (pvz., bankroto procedūros išdavoje yra likviduojama įmonė, kurioje dirbo darbuotojas).
Jeigu darbo sutartis nutraukiama kitais pagrindais ir darbo sutarties nutraukimo dieną darbuotojas yra laikinai nedarbingas ar išėjęs suteiktų atostogų, darbuotojo atleidimo data nukeliama iki laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos.
Pastebėtina, kad darbuotojams, slaugantiems vaiką iki 16 metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministras ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras, dar 2 mėnesius po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos arba pirmoji diena pasibaigus 2 mėnesių laikotarpiui po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
– Kaip atleisti darbuotoją, jeigu jis nenori nutraukti darbo santykių?
Jeigu darbdavys nori, kad darbuotojas išeitų iš įmonės, t.y., būtų nutraukta darbo sutartis, sudaryta tarp šalių, jis gali pasiūlyti darbuotojui nutraukti darbo sutartį. Tai atliekama taip:
- darbdavys pateikia darbuotojui rašytinį pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita);
- gavęs minėtą pasiūlymą, darbuotojas gali sutikti su juo arba ne. Jeigu jis priima pasiūlymą, apie tai turi informuoti darbdavį raštu. Jeigu darbuotojas per 5 darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas;
- darbuotojui priėmus pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, darbdavys parengia susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Susitarime turi būti įtvirtintos nutraukimo sąlygos, kurios buvo išdėstytos pasiūlyme nutraukti sutartį;
- sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo pabaigia darbo sutartį jame nurodytomis sąlygomis ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
Darbuotojui nesutikus nutraukti darbo sutartį abiejų šalių sutarimu, darbdavys gali turėti galimybę nutraukti sutartį pagal Darbo kodekso 59 straipsnį, sumokant darbuotojui 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
59 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia
1. Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
2. Darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką, priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir asociacijoms, dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis teisėmis, ar kitų diskriminacinių motyvų.
Pažymėtina, kad darbo sutartis gali būti nutraukta tik esant objektyviam ir teisėtam pagrindui. Pavyzdžiui, netinkamas darbuotojo elgesys, nepakankama kvalifikacija ir pan. Prieš nutraukiant sutartį, darbuotojas turi būti įspėtas Darbo kodekso 64 straipsnyje numatyta tvarka. Įspėjime, tame tarpe, turi būti nurodoma priežastis, kuri lėmė darbdavio sprendimą nutraukti darbo sutartį.
– Kada darbuotojas gali išeiti iš darbo?
Darbo kodekso 55 straipsnis („Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių”) suteikia darbuotojui absoliučią teisę nutraukti darbo santykius. Darbuotojas gali realizuoti šią teisę pateikdamas darbdaviui rašytinį pareiškimą ir įspėdamas darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti.
Suėjus įspėjimo terminui, darbdavys privalo įforminti darbo santykių pasibaigimą. Tai imperatyvi Darbo kodekso nuostata, kurią darbdavys privalo vykdyti.
Darbo laikas
– Ar prieš šventes dirbama trumpiau?
Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.
Darbo kodekso 123 straipsnyje įtvirtinta, kad šventinėmis dienomis yra laikomos šios dienos, todėl jų metu paprastai nėra dirbama:
- sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną;
- vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
- kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;
- sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;
- gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną;
- pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną;
- pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną;
- birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną;
- liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną;
- rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);
- lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną;
- lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną;
- gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną;
- gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.
Pastebėtina, kad minėtų švenčių dienomis dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.
Valstybinė darbo inspekcija („VDI”) pateikė išaiškinimą, kuriame sakoma, kad:
- atsižvelgiant į teisingo apmokėjimo už darbą principą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, VDI Darbo teisės specialistai laikosi nuomonės, kad sutrumpinta prieššventinė valanda darbuotojams turi būti apmokama darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu;
- jeigu darbuotojas dirba keliose pareigose pas tą patį darbdavį (susitarimas dėl papildomo darbo), tuomet 1 valanda trumpinama bendra darbuotojo darbo dienos trukmė, o ne atskirai pagal kiekvieną pareigybę;
- jeigu darbuotojas pradeda darbą švenčių dienų išvakarėse, o darbą baigia šventinę dieną, jam darbo dienos trukmė švenčių išvakarėse turi būti sutrumpinama viena valanda (pavyzdžiui, jeigu darbuotojas turėtų pradėti dirbti 14 val., dėl darbo laiko sutrumpinimo pradėtų darbą 15 val.);
- tuo atveju, kai dėl darbo organizavimo ypatumų arba gamybinio būtinumo prieššventinę dieną nėra galimybės sutrumpinti darbo laiko viena valanda, galėtų būti organizuojamas viršvalandinis darbas Darbo kodekso 119 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. gavus darbuotojo sutikimą, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje arba yra kiti įstatyminiai pagrindai.
– Ar penktadieniais darbo dienos trukmė yra sutrumpinama?
Teisės aktai neįpareigoja darbdavio trumpinti darbo laiko penktadieniais. Tačiau Lietuvoje yra nemažai įmonių, kuriose pietų pertrauka trunka ne 1 valandą, bet 45 minutes, o „sutaupyto” laiko sąskaita (15 min. x 4 dienos = 1 valanda) savaitės paskutinę darbo dieną (penktadienį) darbuotojai dirba 1 valanda trumpiau.
Pastebėtina, kad darbdavys nėra įpareigotas minėtu būdu trumpinti darbo laiko penktadieniais. O jeigu tai daro, tai vertintina kaip papildoma nauda darbuotojui.
Jeigu įmonėje yra darbuotojų, kurie dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą arba dirba neįprastu laiku (pvz., nakties metu), jiems taip pat turi būti taikoma ši nauda. Netaikant, tai būtų laikoma diskriminacija, kurią Darbo kodeksas draudžia.
Darbo sutarčių rūšys
– Ar galima pratęsti terminuotą darbo sutartį?
Terminuotą darbo sutartį galima pratęsti, tačiau tik laikantis žemiau nurodytų apribojimų, kurie įtvirtinti Darbo kodekso 68 straipsnyje:
- maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra 2 metai, išskyrus atvejus, jeigu darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis terminuotomis darbo sutartimis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip 2 mėnesių laikotarpis;
- su tuo pačiu darbuotoju paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, sudarytų skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukmė negali viršyti 5 metų.
Darbdaviui pažeidus aukščiau nurodytus apribojimus, darbo sutartis tampa neterminuota.
___________________
Nuotrauka iš Pixabay.
