Mūsų gyvenime lieka vis mažiau grynųjų pinigų. Daugelis iš mūsų mokėjimo kortelę traukia iš piniginės gerokai dažniau nei banknotus ar monetas. Atsiskaitymai kortelėmis – patogesni ir saugesni nei grynais pinigais, bet reikalaujantys tarpininkų, kurie išduoda korteles ir jas aptarnauja, paslaugų.

Norėdami gauti kortelę, visų pirma, turime atsidaryti mokėjimo sąskaitą. Ne vienam kyla klausimas kur yra geriau turėti sąskaitą?

Kas yra bankas?

Bankas – tai kredito įstaiga, kuri priima indėlius iš savo klientų, teikia vartojimo, būsto ir verslo kreditus, atidaro sąskaitas, teikia mokėjimo paslaugas, leidžia mokėjimo korteles bei teikia kitas finansines paslaugas (investavimo, konsultavimo ir pan.).

Lietuvoje turėti banko statusą ir teikti bankines (finansines) paslaugas gali tik juridiniai asmenys, kuriems Europos Centrinis Bankas yra suteikęs banko licenciją.

Kas yra elektroninių pinigų įstaiga?

Elektroninių pinigų įstaiga arba el. pinigų įstaiga („EPĮ”) – tai juridinis asmuo, kuris užsiima elektroninių pinigų leidyba, sąskaitų atidarymu bei mokėjimo paslaugų teikimu. El. pinigais laikomas piniginės vertės reikalavimas į el. pinigų įstaigą, kuris išleidžiamas, kai įstaigos klientas perduoda įstaigai pinigus (eurus, JAV dolerius ir pan.).

El. pinigų įstaigų veikla gali užsiimti tik juridiniai asmenys, kuriems Lietuvos bankas yra suteikęs atitinkamą licenciją.

El. pinigų įstaigos gali užsiimti tik veikla, kuri susijusi su el. pinigų leidyba bei operacijomis jais. Skirtingai nuo bankų, kuriems kreditų teikimas yra vienas pagrindinių pajamų šaltinių, el. pinigų įstaigos negali teikti kreditų, išskyrus išimtinius atvejus, susijusius su poreikiu kredituoti kliento atliekamą mokėjimo operaciją.

Fintechai ir neobankai – kas tai?

Ilgus šimtmečius bankų veikla buvo paremta popieriniais dokumentais, knygomis (registrais) bei fiziniais bankų skyriais. Pinigai – rimtas reikalas, todėl, matyt, daugelio tradicinių bankų būstinių fasadai visada primindavo bažnyčių ar antikos šventovių stilių, kad perduotų tą didybę savo klientams.

Kompiuterių ir kompiuterinių tinklų (visų pirma, interneto) atsiradimas ir masinis jo naudojimas sudarė sąlygas popierinius dokumentus ir knygas skaitmenizuoti, o fizinius skyrius virtualizuoti, paverčiant į interneto platformas, kuriose teikiamos finansinės paslaugos.

Šiandien jau visiems akivaizdu, kad kompiuteriai, internetas, blokų grandinės technologija (angl. „blockchain”) ir t.t., ir pan. – tai bankų ir apskritai finansų sektoriaus dabartis ir ateitis. Tačiau dar kelis dešimtmečius atgal, tradiciniai bankai žiūrėjo itin atsargiai į šias technologijas ir neskubėjo jų įdarbinti savo veikloje.

Atsirado niša, kurią pradėjo užpildyti tokie žmonės kaip Elon Musk (dabar plačiai žinomas kaip Tesla ir SpaceX savininkas). Jis suprato, kad prekybai internete aptarnauti reikės virtualioje erdvėje veikiančios finansų įstaigos. Ir jis tokią įsteigė. Dabar ši bendrovė žinoma „PayPal” pavadinimu. Galima sakyti, kad Musk’as buvo vieno pirmųjų internetinių bankų įkūrėjų.

Internetinių bankų atsiradimas buvo pirmas žingsnis link tokio finansų sektoriaus, kokį jį pažįstame šiandien. Antras žingnis buvo žengtas pradėjus suprasti, kad fiziniai klientų aptarnavimo skyriai, popieriniai operacijų registrai ir pan. nėra vienintelės vietos ir būdai, kaip gali būti teikiamos paslaugos ir fiksuojamos finansinės operacijos. Juos gali pakeisti interneto puslapis, kuriame galima atlikti mokėjimus, gauti kreditą ir pan, o visą tai fiksuoti galima tik informacinėse sistemose. Trečias žinsnis – visai atsisakyti fizinių klientų aptarnavimo vietų bei perkelti finansų paslaugas ir į išmaniuosius įrenginius (telefonus bei planšetes).

Taip žingsnis po žingsnio gimė neobankai ir fintechai. Jais buvo ir yra laikomos finansų įstaigos (bankai ir kt.), kurie teikia finansines paslaugas nuotoloniu būdu, naudodami skaitmenines technologijas (internetą, kompiuterius ir t.t.). Kai tradiciniai bankai pirmenybę skyrė tradiciniams veiklos būdams (pvz., aptarnavimui fiziniuose padaliniuose), buvo pakankamai paprasta paaiškinti kuo fintechas ar neobankas skiriasi nuo banko.

Šiandien, kai tradiciniai bankai visa galva pasinėrė į internetą, apps’us ir t.t., mano supratimu, sąvokos „fintechas” ar „neobankas” turi daugiau bendro su reklama, nei indikuoja kokius nors realius skirtumus nuo tradicinių bankų.

Jeigu pamatysite reklamą, siūlančia finteche ar neobanke atsidaryti sąskaitą, žinokite, kad už šios reklamos stovi tiesiog bankas arba elektroninių pinigų įstaiga.

Kur geriau atsidaryti sąskaitą: banke ar el. pinigų įstaigoje?

– Kodėl atsidaryti sąskaitą banke yra geriau?

1. Paprastai bankai siūlo platesnį paslaugų spektrą nei el. pinigų įstaigos. Tapę banko klientu, galėsite atsidaryti sąskaitą, užsisakyti kortelę, gauti kreditą, naudotis investavimo paslaugomis ir pan. Tai labai patogu.
2. Banko sąskaitoje esančios lėšos, iki 100’000 Eur, yra apdraustos indėlių draudimu. Banko bankroto atveju, klientai atgaus sąskaitoje buvusias lėšas iš specialaus fondo. Pažymėtina, kad suma virš 100’000 Eur bei sumos per banką investuotos į vertybinius popierius (obligacijas, akcijas, kt.) nėra apdraustos ir bankroto atveju nebus kompensuotos. Plačiau skaitykite čia.

– Kodėl atsidaryti sąskaitą el. pinigų įstaigoje yra geriau?

1. El. pinigų įstaigos privalo visas lėšas, gautas iš klientų, laikyti specialioje sąskaitoje. Šioje sąskaitoje esančios lėšas gali būti naudojamos tik elektroniniams pinigams leisti ir operacijas jais aptarnauti. Tokia sąskaita privalomai atidaroma tik kredito įstaigoje (banke). El. įstaigos bankroto atveju, klientų pinigai lieka saugūs. Bet, jeigu bankrutuoja bankas, kuriame buvo laikytos įstaigos klientų lėšos, beveik visos jos gali būti prarastos.
2. Neretai el. pinigų įstaigos elgiasi drąsiau ir agresyviau rinkoje nei bankai, nes siekia įsitvirtinti ir pritraukti naujų klientų. Paslaugų kainos ir jų kokybė gali būti geresnė nei siūlomos bankų.

Jeigu sąskaitoje planuojate laikyti nors kiek ženklesnę sumą, bet neviršijančios 100’000 Eur, kurios jokiu būdu nenorėtumėte prarasti, siūlyčiau rinktis banką.

Jeigu sąskaitoje laikysite didesnę sumą nei 100’000 Eur, tada verta būtų rinktis el. pinigų įstaigą, nes įstaigos bankroto atveju, tikimybė, kad jūs atgausite lėšas yra nepalyginamai didesnei nei banko bankroto atveju.

Visais atvejais, prieš patikėdami bankui (jeigu planuojate laikyti daugiau kaip 100’000 Eur) ar el. pinigų įstaigai savo lėšas, pasidomėkite jos patikimumu. Jeigu įstaigos savininkai iššvaistys ar pasisavins klientų lėšas, banko klientai atgaus iki 100’000 Eur laikytų sąskaitoje, o el. pinigų įstaigų klientai gali neatgauti ir nė euro.

___________________

Nuotrauka iš Pixabay.