Finansų įstaigos – tai pagrindiniai subjektai, kurie turi įgyvendinti pinigų plovimo prevencijos bei sankcijų reikalavimus, tačiau ne vieninteliai.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie neturi nieko bendro su finansų sektoriumi, taip pat gali būti teisės aktų įpareigoti padėti valstybei kovoti su pinigų plovimu bei neužmegsti dalykinių santykių su į sankcijų sąrašus patekusiais asmenimis.

Pinigų plovimo prevencija

– Pinigų plovimo prevencija – kas tai?

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodoma, kad pinigų plovimas – tai:

1. turto teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių;
2. turto tikrojo pobūdžio, tikrosios kilmės, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, nuosavybės ar kitų su nuosavybe susijusių teisių nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje;
3. turto įgijimas, valdymas ar naudojimas, įgijimo (perdavimo) metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje;
4. rengimasis, pasikėsinimas padaryti, bendrininkavimas darant bet kurią iš aukščiau nurodytų veikų.

Valstybė, siekdama kovoti su pinigų plovimu, įpareigojo finansų įstaigas bei kitus asmenis (apie juos pakalbėsiu netrukus):

• rinkti informaciją apie savo klientus (nustatyti jų tapatybę, gyvenamąją vietą, pajamų šaltinius, verslo partnerius, verslo vykdymo vietą ir t.t. ir pan.);
• stebėti savo klientus (kokius sandorius vykdo, su kuo, kodėl ir pan.);
• informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą („FNTT”) apie įtartinus klientus ir jų veiklą.

– Kas turi laikytis pinigų plovimo prevencijos reikalavimų?

Pinigų plovimo prevencijos reikalavimus turi įgyvendinti finansų įstaigos, t.y., bankai, elektroninių pinigų įstaigos, valiutos keityklos, draudimo bendrovės ir pan.

Be finansų įstaigų, pinigų plovimo prevencijos reikalavimus turi įgyvendinti ir šie asmenys:

1. auditoriai;
2. antstoliai;
3. buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir fiziniai asmenys;
4. notarai;
5. advokatai ir advokatų padėjėjai;
6. patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai;
7. asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais;
8. azartinius lošimus ir loterijas organizuojančios bendrovės;
9. uždaro tipo investicinės bendrovės;
10. nekilnojamojo turto agentai (brokeriai), tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui išnuomoti nekilnojamąjį turtą, jeigu mėnesinis nuomos mokestis yra lygus arba viršija 10 000 eurų;
11. virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai;
12. depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai;
13. asmenys, kurie verčiasi prekybą meno kūriniais ir (ar) tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje (įskaitant galerijas ir aukcionų namus), jeigu sandorio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų;
14. laisvosios zonos.

Aukščiau nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vykdyti pinigų plovimo prevencijos reikalavimus.

– Kokia atsakomybė taikoma už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų nesilaikymą?

Asmuo, kuris nesilaiko pinigų plovimo prevencijos reikalavimų gali būti nubaustas itin didele bauda, siekiančia net iki 5 procentų asmens metinės apyvartos. Tuo būdu, aukščiau nurodyti asmenys, norėdami išvengti aukščiau nurodyto dydžio baudos privalo griežtai ir nuosekliai vykdyti įstatymų reikalavimus.

Sankcijos

– Sankcijos – kas tai?

Tarptautinių sankcijų įstatymas apibrėžia sankcijas kaip apribojimus, kuriuos nustato Europos Sąjunga („ES”), Jungtinės Tautos („JT”) ir kitos tarptautinės organizacijos, kurių nare yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika. Tarptautinės sankcijos gali būti ekonominės, finansinės, politinės, susisiekimo, visuomeninės ir kt.

Paprasčiau tariant, sankcijos – tai specialus sąrašas subjektų, sudarytas ES, JT ar kitų tarptautinių organizacijų, su kuriais Lietuvos subjektai (fiziniai ir juridiniai asmenys) negali užmegzti bet kokių ar tam tikrų dalykinių sankcijų. Sankcionuotais subjektais gali būti valstybės, organizacijos bei fiziniai ir juridniai asmenys.

Detalesnę informaciją apie sankcijas ir į jas įtrauktus subjektus galite rasti čia<<

– Kas turi laikytis sankcijų įgyvendinimo reikalavimų?

Sankcijų turi paisyti ir jų laikytis visi Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys.

– Kokia atsakomybė taikoma už sankcijų įgyvendinimo reikalavimų nesilaikymą?

Už sankcijų nepaisymą asmeniui gali būti taikoma administracinė atsakomybė (bauda nuo 200 Eur iki 6’000 Eur) arba baudžiamoji atsakomybė (bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų). Už sankcijų pažeidimą atsakomybėn gali būti traukiamas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo.

_{___________________}

^{Nuotrauka iš Pixabay.}