Banko paskola nėra vienintelis būdas finansuoti jūsų verslo pradžią arba jį plėsti. Egzistuoja alternatyvūs finansavimo šaltiniai, kuriais galite pasinaudoti.

1. Sutelktinis finansavimas

Sutelktinis finansavimas – tai verslo finansavimo būdas, kai specialioje internetinėje platformoje viešai paskelbtą projektą savo lėšomis finansuoja su tuo projektu nesusiję finansuotojai arba kai per sutelktinio finansavimo platformą finansuotojai įsigyja parduodamas kreditoriaus reikalavimo teises.

Paprasčiau tariant, sutelktinis finansavimas – tai procesas, kurio metu privatūs asmenys (žmonės ir įmonės) suteikia (paskolina) savo lėšas asmeniui, kuris nori pradėti savo verslą arba nori finansuoti jau egzistuojančio verslo projektą.

Sutelktinis finansavimas vykdomas per interneto platformas, kurias valdo sutelktinio finansavimo operatoriai. Tokios platformos pavyzdžiu yra „Rontgen”. Joje galima gauti finansavimą savo ketinamam vykdyti verslo projektui (pvz., namų komplekso statybai). Ši platforma orientuojasi į verslininkus vystančius NT projektus ir galinčius gautų lėšų grąžinimą užtikrinti NT įkeitimu (hipoteka).

Sutelktinio finansavimo platformoje finansavimo gavimas vyksta tokiais etapais:

1. Verslo plano/projekto vertinimas. Verslo/Projekto savininkas pristato savo verslo planą/projektą platformos operatoriui. Pastarasis įvertina jį, įvertina jį pristatantį asmenį, jo turimą patirtį, mokėjimą valdyti verslo projektus, galimybes grąžinti gautas lėšas ir t.t.
2. Verslo plano/projekto paskelbimas. Platformos operatorius parengia verslo planą/projektą apibūdinančius dokumentus ir juos paskelbia savo platformoje, jeigu operatorius nutaria, kad verslo planas/projektas ir ją pristatantis asmuo yra verti pasitikėjimo ir tikėtina, kad gautą finansavimą sugebės grąžinti.
3. Lėšų rinkimas. Privatūs asmenys, perskaitę planą/projektą pristatančius dokumentus, jeigu jis jiems atrodo patraukliu (t.y., tikėtina, kad investuoti pinigai bus grąžinti ir projekto savininkas mokės palūkanas už gautas (paskolintas) lėšas), jie perveda norimą investuoti pinigų sumą platformos operatoriui.
4. Lėšų suteikimas (paskolinimas). Platformos operatorius, surinkęs reikiamą sumą pinigų, ją perveda (suteikia) verslo savininkui kaip paskolą. Šią pinigų sumą verslo savininkas privalės grąžinti per iš anksto sutartą laiko tarpą bei mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais.
5. Lėšų grąžinimas. Pagal iš anksto sutartas sąlygas, verslo savininkas grąžina gautas lėšas ir moka palūkanas. Pilnai grąžinus visas lėšas ir sumokėjus visas palūkanas laikoma, kad finansavimo projektas buvo sėkmingai užbaigtas.

Finansavimą galima gauti ir šiose platformose, kurių veiklos modelis panašus į „Rontgen”: „Profitus”; „Estateguru”; „Inrento”; „Nordstreet”.

Pastebėtina, kad ne visos platformos orientuojasi į NT projektus plėtojančius verslus. Tokios platformos, kaip „FinBee” teikia finansavimą įvairaus pobūdžio verslams ir projektams.

2. Vartojimo kreditai

Pirminė vartojimo kredito paskirtis yra finansuoti prekių ir paslaugų įsigijimą, kurie yra skirti tenkinti asmeninius ar šeimos poreikius. Vartojimo kreditai teikiami konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti (pvz., išsimokėtinai įsigyti skalbimo mašiną) arba kaip pinigų suma, kurią kredito gavėjas gali panaudoti savo nuožiūra.

Vartojimo kreditas – tai vienas brangiausių finansavimo būdų, nes už kreditą mokamos palūkanos gali siekti ir kelias dešimtis procentų metinių palūkanų. Tačiau, jeigu kitų finansavimo šaltinių nepavyksta rasti, vartojimo kredito pinigus galima panaudoti verslo pradžiai ar plėtrai. Pažymėtina, kad vartojimo kreditą gali gauti ir niekur nedirbantis žmogus.

Vartojimo kreditus teikia ne tik bankai, bet ir specializuotos įmonės, kurių pagrindinė arba vienintelė veikla yra tokių kreditų teikimas. Pavyzdžiui: „Moment Credit”; „Bobutės paskola”; kt.

Vartojimo kreditą galite gauti ir per tarpusavio skolinimo platformas, pavyzdžiui: „FinBee”; „Paskolų klubas”; „Savy”; kt. Tarpusavio skolinimo platforma – tai tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus administruojama informacinė sistema, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas.

3. Lengvatinės paskolos iš specializuotų agentūrų

Verslo pradžiai finansuoti pinigų galite gauti ir iš specializuotų agentūrų, kurios lėšų lengvatinėms paskoloms teikti gauna iš Europos Sąjungos fondų ir (ar) Lietuvos valstybės. Tokios paskolos gali būti suteikiamos už itin mažas palūkanas ir (ar) nereikalaujant jokio užstato, ir (ar) kitomis lengvatinėmis sąlygomis, kurios nėra prieinamos finansavimą gaunant iš privačių finansų įstaigų.

Tokiomis specializuotomis agentūromis yra INVEGA, CPVA, Žemės ūkio paskolų garantijų fondas ir kt. Pavyzdžiui, INVEGA teikia tokią į verslo pradžią orientuotą lengvatinį finansavimą: plačiau.

Pažymėtina, kad neretai šios agentūros finansavimą teikia ne tiesiogiai, bet per finansų įstaigas (pvz., bankus, kredito unijas ir pan.). Finansų įstaigos veikia kaip agentūrų tarpininkai, kurie administruoja lengvatinių paskolų teikimą ir už tai gauna atlygį.

4. Paskolos iš kredito unijų

Paskolą galima gauti ne tik iš bankų, bet ir kredito unijų.

Kredito unija – tai finansų įstaiga, kuri kaip ir bankas teikia kreditus, atidaro sąskaitas, teikia mokėjimo paslaugas ir pan. Tačiau kredito unija nėra laikoma banku. Esminis unijos skirtumas nuo banko yra tas, kad kiekvienas unijos klientas tuo pačiu yra ir unijos bendrasavininkis, turintis balsavimo teisę ir galintis dalyvauti unijos valdyme. 

Bankai, ypač didieji („SEB”, „Swedbank” ir „Luminor”) yra orientuoti į stambesnį verslą ir paskolų smulkaus verslo pradžiai nėra linkę išduoti. Kredito unijos, kurios konkuruoja su bankais, ir finansų sektoriuje neužima tokios dominuojančios padėties kaip bankai, yra labiau linkę teikti finansavimą smulkiajam verslui pradėti ir vystyti.

5. Profesionalių investuotojų lėšos

Jeigu esate pasirengę dalį savo verslo perleisti kitiems asmenims, investuotojai gali jums suteikti verslo pradžiai reikalingas lėšas mainais į dalį jūsų versle.

Tokiais investuotojais gali tapti, pavyzdžiui, „verslo angelai”. Verslo angelai – tai pavieniai asmenys ar asmenų grupės suteikiantys pinigines lėšas verslininkui mainais į dalį (akcijas ir pan.) jo versle.

Tokiomis investicijomis užsiima, pavyzdžiui:

• Žabolis ir partneriai;
• Nextury (Ilja Laurs fondas);
• Capitalia.

Investuotojai gali suteikti ne tik finansavimą, bet ir pasidalinti savo turima patirtimi. Tai padės išvengti daugelio klaidų, kurias daro pradedantieji verslininkai.

Neigiama bendradarbiavimo su profesionaliais investuotojais medalio pusė, kad jie taps jūsų verslo dalininkais. Investuotojai dalyvaus priimant visus (esminius) verslo sprendimus. Tikėtina, kad turėsite leistis į dažnus kompromisus, kad suderintumėte jūsų ir investuotojų vizijas dėl verslo plėtros.

6. Giminių ir draugų paskola/investicija

Seneliai, tėvai ar jūsų draugai taip pat gali tapti lėšų šaltiniu. Jie gali jums suteikti paskolą arba padovanoti reikiama sumą. Atminkite, kad vadovaujantis Civilinio kodekso reikalavimais, paskolos sutartis turi būti rašytinė. Jeigu paskolos suma viršija 3’000 eurų ir jie jums perduodami grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

Dovanojimo sutartis, kai dovanojama didesnė kaip 1’500 eurų suma, turi būti rašytinės formos. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14’500 eurų, turi būti notarinės formos.

Ne iš sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, brolių, seserų ar vaikaičių gautų dovanų sumos (vertės) dalis, viršijanti 2’500 Eur per mokestinį laikotarpį, yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (15-32 proc., priklausomai nuo dovanos vertės ir asmens, kuris suteikė dovaną). Jeigu dovaną (pinigus) gavote iš tėvų, senelių ar kitų artimų giminių, jos nebus apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu.

___________________

Nuotrauka iš Pixabay.