Kompiuterių programa – tai žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti. Kompiuterių programa laikoma ir medžiaga, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą.
Kompiuterių programa laikoma autorių teisių objektu, taip pat kaip knygos, paveikslai ir pan. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nustato, kad įstatymu saugomos tik originalios kompiuterių programos. Originalia laikoma paties autoriaus intelektinės veiklos išdavoje sukūrta programa. Jeigu autorius sukuria programą, kuri jau iki tol buvo sukūrta kito autoriaus, tokia programa nebus laikoma originalia ir saugoma įstatymo.
Įstatyminė apsauga suteikiama originaliai kompiuterių programai nuo jos sukūrimo momento ir galioja:
- Autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, neatsižvelgiant į kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datą. Turtinėmis teisėmis laikomos visos teisės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai sudaro galimybę autoriui ar kitam šių teisių turėtojui gauti naudą.
- Autorių asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai. Neturtinės teisės – tai autoriaus teisė reikalauti pripažinti jo kūrinio autorystę, teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, ir teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo.
Įstatymas nereikalauja iš programos kūrėjo atlikti kokių nors papildomų veiksmų (registruoti, pranešti ir pan.), kad programai būtų taikoma įstatyminė apsauga, tačiau rekomenduotina imtis papildomų priemonių, kad būtų apsisaugota nuo neteisėto programos kopijavimo ar naudojimo.
1. Informavimas apie autorystę
Kompiuterių programos kūrėjas arba kitas turtinių teisių į ją turėtojas gali pranešti visiems asmenims, kad jis yra programos autoriumi panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro sudaro 3 elementai:
- apskritime arba lenktiniuose skliaustuose įrašyta raidė C;
- autoriaus arba kito autorių teisių subjekto vardas (pavadinimas);
- ir kūrinio pirmojo išleidimo metai.
Toks įrašas praneša kitiems asmenims, kad programa laikoma autorių teisių objektu, kurio negalima naudoti be autoriaus sutikimo.
2. Teisių į programinę įrangą registravimas
Registruoti kompiuterių programą nėra privaloma, tačiau rekomenduotina. Ginčo atveju registracija gali padėti lengviau apginti programos kūrėjo teises, nes supaprastina įrodinėjimo procesą (pavyzdžiui, tampa lengviau įrodyti kada buvo sukūrta programa).
Neegzistuoja vieningo kompiuterių programų registro, todėl programos kūrėjas pats gali nuspręsti kokio privataus registro paslaugomis jis nori pasinaudoti.
Pavyzdžiui, sukūrtą kompiuterių programą galima registruoti:
– INFOBALT
INFOBALT – tai skaitmeninių technologijų sektoriaus asociacija, įkurta 1994 metais ir šiuo metu vienijanti daugiau nei 170 Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių, susijusių mokslo bei studijų institucijų ir kitų skaitmeninės ekonomikos dalyvių.
INFOBALT teikia programinės įrangos įregistravimo paslaugą (kompiuterinių programų nuosavybės teisės, autorystės patvirtinimas, produkto registracija, pažymėjimo išdavimas). Atlikus registraciją, INFOBALT išduoda registracijos pažymėjimą lietuvių arba lietuvių bei anglų kalbomis, kuriame pažymima, kas yra teisių turėtojas ir kada buvo įregistruotas produktas. Viena pažymėta depozitinė kopija lieka asociacijai, o kita – perduodama programos autoriui (teisių į ją turėtojui). Plačiau<<
– Copyright Index
Copyright Index – tai privati organizacija, kuri padeda kovoti su neteisėtu intelektinės nuosavybės objektų naudojimu. Viena iš šios organizacijos teikiamų paslaugų – tai kūrinio (įskaitant, kompiuterių programų) registracija, kuri, ginčo atveju, leidžia daug lengviau įrodyti kada buvo sukūrtas kūrinys ir koks kūrinys. Plačiau<<
3. Techniniai apsaugos sprendimai
Techniniai apsaugos sprendimai – tai vienas iš efektyviausių būdų apsaugoti kompiuterines programas nuo neteisėto naudojimo ar kopijavimo. Programos gali būti, pavyzdžiui, šifruojamos arba imamasi kitų fizinių kliūčių atlikti tam tikrus veiksmus su programa. Tokios priemonės sudaro fizines kliūtis prieiti prie programos ar jos kodo ir tokiu būdu padeda užtikrinti programos kūrėjo teises.
4. Licencinės sutartys
Licencija arba licencinė sutartis – tai programinės įrangos kūrėjo ar teisių į ją turėtojo (licenciaro) susitarimas (leidimas), suteikiantis programos naudotojui (licenciatui) teisę naudoti programos originalą arba jos kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje.
Licencija gali būti:
- išimtinė. Pagal tokią licenciją licenciaras suteikia licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir pats naudoti licencijos dalyką.
- neišimtinė. Tai licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti licencijos dalyką licenciatui perduotų teisių dalyje.
Programinės įrangos kūrėjui suteikiant kitiems asmenims teisę naudotis jo kūriniu rekomenduotina pasirašyti licencinę sutartį, kurioje būtų nustatytos programos naudojimo sąlygos, naudotojo teisės ir pareigos. Ginčo atveju tokia sutartis padeda įrodyti programos naudotojo teisių ir pareigų apimtį.
Pažymėtina, kad tokios sutarties pasirašymo procesas gali būti pakankamai paprastas.
Pavyzdžiui:
Visame pasaulyje vartotojai naudojasi Microsoft programine įranga. Prieš įdiegiant ją į kompiuterį ar kitą prietaisą, siūloma susipažinti ir patvirtinti „End-User License Agreement” arba „EULA”.
„EULA” – tai licencinė sutartis, kurioje nustatoma, kad programos naudotojas gali naudotis programa tik, jeigu sutinka su „EULA” sąlygomis. Sutikimas (pasirašymas) išreiškiamas aktyviais veiksmais, spaudžiant mygtuką „sutinku”, dedant varnelę ties žodžiu „sutinku” ar pan. Naudotojui tokiu būdu išreikus savo sutikimą, laikoma, kad jis su Microsoft sudarė licencinę sutartį ir gali naudotis ja tik sutartyje nustatyta tvarka.
5. Patentavimas
Patentuoti galima tik išradimus, kaip jie yra suprantami Patentų įstatyme. Patentavus išradimą, jam suteikiama įstatyminė apsauga, draudžianti kitiems asmenims naudoti bei kopijuoti išradimą be išdarėjo ar teisių į išradimą turėtojo leidimo.
Lietuvoje kompiuterių programos laikomos autorių teisių, o ne patentų, objektu, todėl nėra tiesioginės galimybės patentuoti kompiuterių programų. Programa galėtų būti laikoma išradimu tik kaip dalis kokio nors įrenginio, kuris laikytinas išradimu, taigi, ir patentuotinu objektu.
Pastebėtina, kad kitose šalyse reguliavimas gali būti kitoks ir programinę įrangą gali būti leidžiama patentuoti.
6. Konfidencialumo susitarimai
Programuotojai-genijai, kurie vieni patys parašo tūkstančius eilučių programinio kodo, egzistuoja, bet daugumos kompiuterių programų kurime dalyvauja programuotojų komandos.
Siekiant apsaugoti parašyto kodo konfidencialumą, būtina su darbuotojais bei įmonėmis, kurios teikia programavimo paslaugas, sudaryti konfidencialumo susitarimus ar konfidencialumo nuostatas įtraukti į darbo ar paslaugų sutartis.
Tinkamai suformuluoti konfidencialumo susitarimai yra nepamainomi siekiant atgrąsyti kitus asmenis nuo programų plagijavimo.
___________________
Nuotrauka iš Pixabay.
