Dar prieš gerą dešimtmetį beveik kiekvienas realiai veikiantis juridinis asmuo turėjo fizinę buveinę (patalpas ar net visą pastatą). Šiandien prireiktų ne tiek jau ir daug laiko surasti tuziną įmonių, kurios apskritai neturi konkrečios veiklos vykdymo vietos. Akivaizdu, kad turimos komunikavimo technologijos leidžia įmonėms neturėti konkrečios fizinės lokacijos, bet kyla klausimas ar įstatymai irgi leidžia neturėti fizinio biuro. Panagrinėkime šį klausimą.
Kas yra buveinė?
Buveinė – tai vieta, kurioje juridinio asmens valdymo organas (pavyzdžiui, direktorius ar valdyba) atlieka savo funkcijas (valdo įmonę, asociaciją ir pan.).
Buveinės pagrindinė funkcija – užtikrinti, kad kiti asmenys (valdžios institucijos, verslo partneriai ir t.t.) galėtų rasti juridinį asmenį valdantį direktorių ar kitų valdymo organų narius. Dėl šios priežasties, buveinės adresas yra prieinamas viešai. Jį galite rasti Juridinių asmenų registre, kurį valdo VĮ Registrų centras.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnis numato, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. Kitaip tariant, jeigu laiškas siunčiamas buveinės adresu, nepriklausomai nuo to ar tuo adresu kas nors gali priimti laišką, jis yra laikomas pristatytu. Juridinis asmuo privalo užtikrinti, kad į buveinę jam siunčiami laiškai būtų priimami. To nepadarius, visa atsakomybė tenka pačiam juridiniam asmeniui.
Pavyzdžiui, teismas siunčia pranešimą įmonei apie gautą ieškinį, kad pastaroji pateiktų savo atsiliepimą į ieškinį ir taip galėtų apsiginti nuo reiškiamų reikalavimų. Pranešimo įteikti nepavyksta, nes buveinės adresu realaus įmonės biuro nėra. Teismas priima sprendimą be įmonės dalyvavimo, nes įmonė pažeidė prievolę užtikrinti, kad ji gautu pranešimus buveinės adresu.
Ar buveinė privalo būti fizinė?
Civilinis kodeksas įtvirtina griežtą taisyklę:
„Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą.”
Tuo būdu, įstatymas reikalauja iš kiekvieno juridinio asmens turėti fizinę buveinę.
Dėl šios priežasties, steigiant įmonę ar kitą juridinį asmenį – privalu nurodyti fizinės vietos adresą. Be jo įsteigti įmonės nepavyks. Šis adresas prieinamas viešai Juridinių asmenų registre. Pavyzdžiui:
Lietuvoje visos ar beveik visos nors kiek didesnės įmonės turi fizinius biurus. Tačiau smulkaus verslo atstovų turimos įmonės klasikinės buveinės neturi. Registruodami įmonę steigėjai nurodo savo namų adresą kaip buveinę arba naudojasi sekretorinių (virtualaus biuro) paslaugų teikėjų paslaugomis. Jie leidžia jų turimą patalpą nurodyti kaip steigiamos įmonės biurą, o už papildomą atlygį priima ir perduoda gautą korespondenciją.
Kas yra virtuali buveinė?
Akivaizdu, kad jau gerą dešimtmetį ar net visus du dešimtmečius, veikia įmonės, kurios realios fizinės buveinės neturi. Veiklą jos vykdo namuose arba kitose vietose (turguje, mugėse ir pan.). Būtų logiška pakeisti Civilinį kodeksą ir atsisakyti dirbtinio reikalavimo visais atvejais turėti fizinės vietos adresą, laikytiną buveine.
Buveinės esminė funkcija – užtikrinti komunikaciją tarp juridinio asmens vadovybės ir kitų asmenų. Šią funkciją puikiai atlieka ne tik žavi sekretorė, pasitinkanti lankytojus biure, bet ir elektroninio pašto dėžutė ar kitas skaitmeninės komunikacijos kanalas, priimantis rašytinius pranešimus.
Įdomiausia, kad dar 2018 metais buvo bandyta Civilinio kodekso nuostatas pritaikyti prie gyvenimo realijų. Seimui buvo teiktas projektas, kuriame buvo numatyta, kad buveinė gali būti tiek fizinė, tiek ir virtuali.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymas
Pakeisti 2.49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2.49 straipsnis. Juridinio asmens buveinė
1. Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas (toliau – fizinė buveinė), arba virtuali paskyra, kai nurodomas elektroninio pristatymo dėžutės adresas Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėje sistemoje (toliau – virtuali buveinė). Juridinio asmens fizinė buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą.
2. Jeigu juridinio asmens fizinė buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens fizine buveine.
3. Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu:
1) kai jis vyksta juridinio asmens virtualios buveinės adresu;
2) kai jis vyksta juridinio asmens fizinės buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip.
4. Sprendimą dėl juridinio asmens buveinės priima steigėjai. Sprendimas dėl juridinio asmens buveinės pakeitimo priimamas juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.“
Deja, bet ši moderni nuostata taip ir nebuvo Seimo patvirtinta. Iki pat šios dienos visi juridiniai asmenys privalo realiai ar formaliai turėti fizinį biurą.
Pastebėtina, kad techninė infrastruktūra turėti tik ar ir virtualias buveines – sukūrta ir veikianti. Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo sistema leidžia užtikrinti formuoti, siųsti, priimti, išsaugoti elektronines siuntas, fiksuoti kvalifikuotomis elektroninėmis laiko žymomis, teikiamomis kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo, elektroninių siuntų išsiuntimą, pristatymą, gavimą, kitaip tvarkyti elektronines siuntas, įskaitant siuntų formavimą ir siuntimą gavėjams pagal siuntėjo nurodytą ar gavėjo deklaruotos gyvenamosios vietos arba buveinės adresą, taip pat tvarkyti su elektroninėmis siuntomis susijusius duomenis.
___________________
Nuotrauka iš Pixabay.
