Žodis „akcininkas” dažnai naudojamas, kai kalbama apie verslą. Tačiau ne visi žino kaip tapti akcininku, kokias teises jis turi, ar atsako už įmonės skolas. Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus rasite šiame straipsnyje.

Kas yra akcininkas?

Akcininku yra laikomas asmuo (žmogus, įmonė, organizacija, kt.), kuris įgijo akcinės bendrovės („AB”) ar uždarosios akcinės bendrovės („UAB”) akcijas ir šis įgijimas yra įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Akcininką taip pat galime vadinti bendrovės savininku, kuriam priklauso visa arba dalis bendrovės.

Akcininko pavadinimas kilęs nuo žodžio „akcija”, kuri yra nuosavybę patvirtinančiu vertybiniu popieriumi. Asmuo (akcininkas) turėdamas akcijas yra laikomas jas išleidusios bendrovės savininku ar bendrasavininkiu (esant dviem ir daugiau bendrovės savininkų), turinčiu tokias teises:

1. Turtines teises:

• gauti dividendus;
• gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;
• neatlygintinai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų;
• pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai akcininkų susirinkimas šio Įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;
• įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei;
• gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
• kitas įstatymų nustatytas turtines teises.

2. Neturtines teises:

• dalyvauti akcininkų susirinkimuose;
• iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;
• pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti akcininkų susirinkimuose;
• gauti informaciją apie bendrovę;
• kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
• kitas įstatymų nustatytas neturtines teises. 

Kaip tapti bendrovės akcininku?

Bendrovės akcininku galima tapti įgyjant AB arba UAB akcijas.

Populiariausi būdai įgyti bendrovės akcijas ir tapti akcininku yra:

• akcijų įgijimas bendrovės steigimo momentu. Vienam steigėjui sudarius steigimo aktą arba keliems steigėjams – steigimo sutartį ir jį/ją įregistravus Juridinių asmenų registre, bendrovė laikoma įsteigta, o steigėjai tampa akcininkais;
• akcijų įgijimas didinant įstatinį kapitalą. Bendrovės akcininkai gali nuspręsti padidinti įstatinį kapitalą išleidžiant naujas akcijas, kurias pasirašo (įgyja) esami akcininkai arba kiti asmenys;
• akcijų pirkimas-pardavimas. Esamas akcininkas parduoda visas ar dalį savo akcijų, o pirkėjas jas perka ir tokiu būdu tampa akcininku;
• akcijų dovanojimas. Akcijų savininkas neatlygintinai perduoda (padovanoja) savo akcijas kitam asmeniui pagal dovanojimo sutartį. Tokiu akcijų perleidimo būdu, paprastai, naudojasi artimi giminaičiai (pvz., tėvai dovanoja akcijas savo vaikams);
• akcijų paveldėjimas. Akcininkui mirus, jo įpėdiniai paveldi akcijas ir tokiu būdu tampa bendrovės akcininkais.

Tapus bendrovės akcininku, šis faktas turi būti tinkamai užfiksuotas. Pavyzdžiui, UAB akcininkų ir jiems priklausančių akcijų duomenys yra fiksuojami:

• akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklėmis. Už tinkamą vertybinių popierių sąskaitų vedimą yra atsakingi bendrovių vadovai (direktoriai); arba
• profesionalių sąskaitų tvarkytojų, kurie, vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymu, turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas.

Ar akcininkas atsako už bendrovės skolas?

Akcininkas neatsako už bendrovės skolas. AB ir UAB yra ribotos atsakomybės juridiniais asmenimis. Bendrovės kreditoriai negali reikalauti iš akcininko padengti bendrovės skolas. Jeigu bendrovė tampa nemokia ir jai paskelbiamas bankrotas, akcininkas praranda tik sumą, lygią jam priklausančių akcijų vertei. Jokių kitokių finansinių nuostolių akcininkas nepatiria.

Tam tikrose situacijose aukščiau nurodytas akcininko atsakomybės ribojimas nėra taikomas ir akcininkui tenka atsakyti už bendrovės skolas. Pavyzdžiui:

• atsakomybė sudarius laidavimo sutartį. Vadovaujantis tokia sutartimi, akcininkas gali įsipareigoti atsakyti bendrovės kreditoriams, jeigu bendrovė negalės įvykdyti savo įsipareigojimų;
• atsakomybė neteisėtų veiksmų išdavoje. Jeigu akcininko neteisėtų veiksmų išdavoje bendrovė negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, pastarieji gali pareikšti reikalavimus akcininkui atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė bendrovės kreditoriai dėl neteisėtų akcininko veiksmų.

Ar bendrovė atsako už akcininko skolas?

Bendrovė neatsako už akcininko skolas, išskyrus atvejus, kai tą padaryti ji įsipareigoja sutartiniu pagrindu (pavyzdžiui, sudarius laidavimo sutartį ir įsipareigojus atsakyti akcininko kreditoriams).

Ar akcininkas gali būti bendrovės direktoriumi?

Akcininkas gali būti bendrovės direktoriumi. Dar daugiau, daugumos bendrovių direktoriais yra žmonės, turintys bendrovės akcijų, kurios įgyjamos steigimo metu arba gaunamos kaip atlygis už gerus darbo rezultatus.

Akcininkui tampant direktoriumi, su juo turi būti sudaroma darbo sutartis. Tokiai sutarčiai taikomi reikalavimai, numatyti Darbo kodekse.

Ar akcininkas gali būti bendrovės buhalteriu?

Akcininkas gali būti bendrovės buhalteriu. Tokia galimybė yra net ir tais atvejais, kai akcininkas eina ir direktoriaus pareigas (prieš tai galiojo draudimas bendrovės direktoriui eiti asmens pareigas, kuris vykdo įmonės apskaitos vedimą).

Ar akcininkas laikomas kontroliuojančiu asmeniu (naudos gavėju)?

Akcininkas gali būti laikomas bendrovės kontroliuojančiu asmeniu, kitaip dar vadinamu „naudos gavėju“.

Vadovaujantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, naudos gavėjas – tai fizinis asmuo, kuriam tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso daugiau kaip 25 procentai juridinio asmens akcijų. Laikoma, kad toks akcijų skaičius leidžia daryti ženklią įtaką bendrovei bei jos priimamiems sprendimams.

Jeigu asmuo neturi minėto kiekio akcijų, tačiau daro ženklią įtaką bendrovei (t.y., kontroliuoja ją) kitais būdais, jis irgi bus laikomas naudos gavėju.

Plačiau apie naudos gavėjus skaitykite straipsnyje „Kas yra naudos gavėjas?”.

Kaip sužinoti kas yra bendrovės akcininkais?

Informacija apie bendrovės akcininkus yra kaupiama Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje („JADIS”).

JADIS posistimėje, pavadinimu Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos dalyvių posistemė („JANGIS”), kaupiami duomenys apie juridinių asmenų naudos gavėjus.

Duomenis iš šios sistemos galima gauti, esant teisėtam pagrindui:

• pasikreipus tiesiogiai į sistemos valdytoją VĮ Registrų centrą;
• per tarpininkus, tokius kaip „Okredo”.

Kaip vyksta akcininkų susirinkimai?

Bendrovės akcininkų susirinkimą gali sušaukti:

• stebėtojų taryba (jeigu bendrovė turi tokį organą);
• valdyba (jeigu bendrovė turi tokį organą);
• vadovas (direktorius), jeigu valdyba nesudaroma;
• akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu bendrovės įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus.

Sušaukiant susirinkimą iš anksto reikia pateikti akcininkams darbotvarkę, informuoti kada vyks susirinkimas, kur jis įvyks ir t.t.

Susirinkime gali dalyvauti ne tik akcininkai, bet ir kiti asmenys (bendrovės direktorius, darbuotojai ir kt.). Tačiau teisę balsuoti dėl svarstomų klausimų turi tik akcininkai. Kiti dalyviai gali pasisakyti, pristatyti svarstomus klausimus, bet jie neturi teisės balsuoti.

Akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas.

Akcininkų susirinkimai vyksta:

• bendrovės biure ar kitoje fizinėje vietoje, į kurį atvyksta akcininkai;
• nuotoliniu būdu, naudojant elektroninių ryšių priemones;
• mišriu būdu (dalis akcininkų atvyksta į fizinę susirinkimo vietą, o dalis dalyvauja nuotoliniu būdu).

Susirinkimo metu klausimų aptarimą ir balsavimą organizauoja susirinkimo pirmininkas, o viską fiksuoja susirinkimo sekretorius.

Sprendimai priimami akcininkams balsuojant. Kiekvienas akcininkas turi tiek balsų, kiek jis turi AB ar UAB akcijų. Sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja dauguma susirinkime dalyvaujančių akcininkų. Tam tikri sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma. Pavyzdžiui, sprendimas dėl bendrovės įstatų pakeitimo laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja 2/3 akcininkų.

Pasibaigus susirinkimui, sekretorius parengia susirinkimo protokolą ir nusiunčia jį visiems dalyviams. Gavę protokolą, dalyviai gali pateikti savo pastabas dėl jo turinio.

_{___________________}

^{Nuotrauka iš Pixabay.}