Naršydamas internete užtikau intriguojančių skelbimų, siūlančių gauti paskolą niekur nedirbantiems asmenims. Man pačiam kilo klausimas ar tai neprieštarauja įstatymų reikalavimams. Šį klausimą panagrinėsiu šiame straipsnyje.

Vartojimo kreditai

Siekiant apsaugoti fizinius asmenis nuo neprotingų finansinių sprendimų bei grobuoniškos paskolų davėjų verslo praktikos buvo priimtas Vartojimo kredito įstatymas.

Vadovaujantis šiuo įstatymu, paskola yra laikoma „vartojimo kreditu”, jeigu jos gavimo tikslas yra tenkinti gavėjo asmeninius arba jo šeimos poreikius.

Vartojimo kreditus turi teisę teikti tik finansų įstaigos, įskaitant bankus bei vartojimo kreditų teikėjus, turinčius Lietuvos banko išduotą leidimą vykdyti tokią veiklą.

Be įstatymo, vartojimo kreditų teikimui yra taikomos ir Lietuvos banko išleistos Atsakingo skolinimo nuostatos bei Vartojimo kredito teikimo gairės.

Minėtuose aktuose, be visų kitų nuostatų, yra įtvirtinta, kad prieš skolinant būtina:

1. Vertinti kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti;
2. Įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą, iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo potencialas;
3. Skolinti pinigus tik atsižvelgiant į visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykį;
4. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vertinti remiantis tuo metu turima informacija, kuri turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį.

Tarp aukščiau nurodytų reikalavimų, (3) reikalavimas yra vienas iš esminių. Detalizuodamas šį reikalavimą, Lietuvos bankas nustatė, kad kredito gavėjo pagal visus įsipareigojimus vidutinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visų kredito grąžinimo ir palūkanų įmokų sumą iš kredito trukmės, dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. asmens (namų ūkio) pajamų, kurias kredito įstaiga pripažįsta tvariomis.

Paprasčiau tariant, vartojimo kredito teikėjas turi įsitikinti, kad žmogus visiems savo kreditams ir paskoloms grąžinti bei palūkanoms mokėti per mėnesį skirs ne daugiau kaip 40 procentų savo tvarių pajamų. Pavyzdžiui, jeigu žmogaus mėnesinės pajamos yra 1’000 Eur, tai įmokos už grąžinamus skolintus pinigus negali sudaryti daugiau kaip 400 Eur per mėnesį.

Kertinis aspektas vertinant žmogaus galimybę gauti kreditą yra būtent jo gaunamų pajamų tvarumas. Tvariomis pajamomis pripažįstamos tik tokios pajamos, kurias, vertinant objektyviai, tikėtina, kad žmogus reguliariai gaus visą laikotarpį iki pasiskolinti pinigai bus grąžinti.

Priimant sprendimą dėl kredito suteikimo atsižvelgiama į ne mažiau kaip 6 mėnesių tvarių pajamų istorijos vidurkį ir įvertinamas ilgalaikis pajamų tvarumas. 

Vartojimo kreditas nedirbančiam asmeniui

Terminas „dirbantis asmuo” reiškia, kad žmogus dirba pagal darbo sutartį, atlieka darbo funkcijas ir kas mėnesį gauna fiksuoto arba kintamo dydžio atlygį.

Įstatyme nėra reikalavimo vartojimo kreditą suteikti tik dirbančiam asmeniui. Šia prasme, pasiskolinti pinigų gali ir nedirbantis žmogus. Tačiau įstatymas griežtai įpareigoja vartojimo kreditų teikėjus skolinti pinigus tik tvarias pajamas gaunantiems asmenims. Tuo būdu, pagal darbo sutartį nedirbantis asmuo gali pasiskolinti pinigų, bet tik, jei jis gauna kitokių, nei darbo užmokestis, tvarių pajamų.

Tvarionis pajamomis gali būti laikomos:

• individualios veiklos pajamos;
• pajamos gaunamos pagal paslaugų sutartis (pvz., tokias pajamas gauna mažųjų bendrijų vadovai);
• pajamos pagal autorines sutartis;
• išlaikymas, renta, kurie gaunami reguliariai;
• pan.

Dividendai ir kitos pajamos, kurios neturi savyje tvarumo elemento nėra laikomos pajamomis, kurios gali būti vertinamos priimant sprendimą išduoti ar ne paskolą. Tuo būdu, jeigu asmens metinės pajamos yra net ir labai didelės (pvz., 1’000’000 Eur), bet jos gaunamos nereguliariai, priklauso nuo sėkmės faktoriaus ir sunkiai gali būti prognozuojamos, toks asmuo pasiskolinti lėšų negalės.

Pagal darbo sutartis dirbančių žmonių pajamų tvarumą įvertinti yra paprasta. Pakanka iš žmogaus gauti informaciją kokio dydžio atlyginimą jis gauna ir patikrinti gautą informaciją SODROS duomenų bazėje. Su darbo santykiais nesusijusias pajamas gaunantiems žmonėms yra sudėtingiau pagrįsti savo pajamų tvarumą.

Pažymėtina, kad jeigu žmogus neturi tvarių pajamų arba mėnesinė įmoka už grąžinamą paskolą viršytų 40 procentų jo tvarių pajamų, toks žmogus negali gauti vartojimo kredito net, jeigu jo turimo turto vertė viršija norimą gauti paskolą arba kiti asmenys sutinka laiduoti už paskolos gavėją.

Reziumuojant, niekur nedirbantis žmogus gali gauti paskolą, jeigu jis gauna tvarių pajamų iš kitų, nei darbo santykiai, šaltinių.

_{___________________}

^{Nuotrauka iš Pixabay.}