Šiame straipsnyje sužinosite ar galima jogos asanas laikyti autorių teisių objektu, kurį saugo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.

Kas yra joga?

Joga – tai indų filosofijos mokymas, apimantis įvairius fizinius ir mentalinius pratimus kaip asanas, pranajama, meditaciją arba askezę. Pavadinimas kilęs iš sanskrito kalbos, योग, yoga, nuo yuga (jungas), yuj reiškia: „surišti, įtempti“ ir gali būti suprantamas kaip „susijungimas, jungtis“¹. Manoma, kad jogos mokymas pradėjo formuotis (atsirado) apie tris tūkstančius metų prieš mūsų erą.

Svarbia jogos dalimi yra asanos (t.y., jogos pratimai, kurie pasižymi tam tikra kūno padėtimi (pvz., sukryžiuotomis kojomis, sulenktomis rankomis ir pan.), kurie paprastai derinami su kvėpavimo pratimais).

Jogos pakraipų ir mokyklų yra daugybė. Kiekvienais metais jų gretos vis pasipildo, nes joga nėra įstrigusi praeityje. Ji nuolat atnaujinama, papildoma ir pritaikoma prie naujų gyvenimo realijų. Jogos mokyklos, kurios papildo jogą kažkuo nauju, siekia tai apsaugoti ir neleisti jų kūriniais naudotis kitiems asmenims.

Jogos asanos ir autorių teisės

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nustato, kad autorių teisių objektai – tai originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas kokia nors objektyvia forma.

Įstatymo saugomi tokie autorių kūriniai:

1. knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai, kompiuterių programos ir kiti literatūros kūriniai;
2. kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai;
3. rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai);
4. dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti sceniniam atlikimui skirti kūriniai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai;
5. muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto;
6. audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai);
7. skulptūros, tapybos bei grafikos darbai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai;
8. fotografijos kūriniai ir kiti analogiškais fotografijai būdais sukurti kūriniai;
9. architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai);
10. taikomosios dailės kūriniai ir kūriniai, neužregistruoti kaip pramoninis dizainas;
11. iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų-parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis;
12. kiti kūriniai.

Autorių teisių objektais nelaikomi:

1. idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;
2. teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;
3. oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai);
4. oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;
5. įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;
6. liaudies meno kūriniai.

Įstatymo taikymo prasme, jogos asanas galima priskirti prie meno kūrinių. Įstatymas saugo meno kūrinius, bet tik, jeigu jie – originalūs, t.y., konkretaus žmogaus (autoriaus) ar jų grupės (bendraautorių) intelektualinės veiklos rezultatas, kuris sukūrtas savo jėgomis ir pasižymi naujumu (autorius sukūrė tokį objektą, kurio iki šiol dar nebuvo sukūrta).

Joga atsirado dar prieš mūsų erą ir buvo ne vieno ar kelių žmonių intelektinės veiklos rezultatu, bet ištisos tautos. Jogos autorystės negalima priskirti jokiam konkrečiam žmogui. Dėl šių priežasčių, kalbant apibendrintai, jogos asanų įstatymas nesaugo ir jomis gali naudotos (jas praktikuoti) visi žmonės be jokių apribojimų. Tuo pačiu, jokie asmenys negali savintis jų ir sudaryti apribojimų kitiems žmonėms praktikuoti asanas.

Jogos asanos, jų kombinacijos ir variacijos, net jei jos buvo sukūrtos jau mūsų laikais, bet laikytinos išvestiniais kūriniais iš tradicinių jogos asanų, nėra saugomos įstatymo jokioje formoje. Tačiau, jeigu kažkas sukuria jogos asaną, kuri laikytina ne išvestiniu objektu, o originaliu kūriniu – tai tokia asana, vertinant teoriškai, galėtų būti autorių teisių objektu, saugomu įstatymo. Nesiimu vertinti ar apskritai įmanoma sukūrti naujas asanas, kurios galėtų būti laikomos neturinčiomis nieko bendro su prieš tūkstančius metų sukūrtomis asanomis ir kurios galėtų būti laikomos originaliais kūriniais, kaip jie apibrėžiami įstatyme.

Lietuvos teismai ar valstybės institucijos nėra pasisakiusios dėl jogos asanų apsaugos autorių teisių apsaugos kontekste, todėl jos gali pateikti kitokią nuomonę, nei aukščiau mano nurodytoji. Tačiau kitose pasaulio šalyse šis klausimas jau buvo nagrinėtas ir buvo patvirtinta, kad jogos asanos nėra laikomos autorių teisių objektais, nebent jų originalumo lygis yra aukštas ir pakankamas, kad būtų laikomas kūriniu saugomu įstatymu.

Pavyzdžiui:

2015 m. jogos guru Bikram Choudhury bandė JAV pasiekti, kad jogos asanos būtų laikomos autorių teisių objektu, tačiau jam nepavyko to padaryti. Bylą nagrinėjusio teismo manymu, jogos asanos neprilygsta originaliems kūriniams, kurie gali būti saugomi įstatymo².

2014 m. byloje Institute for Inner Studies prieš Charlotte Anderson Indijos teismas nagrinėjo, ar jogos asanoms gali būti suteikta prekių ženklo ar autorių teisių apsauga. Teismas nurodė, kad jogos technikos ar asanos nėra „originalūs literatūros ar dramos kūriniai” pagal autorių teisių įstatymą, todėl negali būti saugomos autorių teisių. Teismas taip pat laikėsi nuomonės, kad nors asanos negali būti saugomos autorių teisių, tačiau knygos ar bet kokie kiti literatūros kūriniai apie jogą gali būti saugomi autorių teisių³.

2007 m. Vokietijos teismas nusprendė, kad akrobatinio šokio spektaklis iš esmės gali būti laikomas „šokio meno kūriniu”, kuriam taikoma autorių teisių apsauga pagal Vokietijos autorių teisių įstatymą. Tačiau reikalaujamas originalumo slenkstis galėjo būti pasiektas tik tuo atveju, jei spektaklis neapsiribojo vien fizinių judesių seka ir perteikė konkrečią meninę žinutę. Neaišku, ar šis sprendimas gali būti analogiškai taikomas ir jogos bei mankštos pratimams, tačiau šis sprendimas greičiausiai reiškia, kad vien tik paprasti pratimai nėra laikytini „asmeniniais intelektiniais kūriniais”, kaip apibrėžta Vokietijos autorių teisių įstatyme⁴.

Būdai apsaugoti jogos asanas

Daugeliui žmonių jogos praktikavimas yra neatsiejamai susijęs konkrečiais jogos mokytojais ir juos vienijančiomis mokyklomis. Kiekvienas mokytojas ir mokykla turi savo unikalų braižą, kuriam galima suteikti materialią išraišką, pavyzdžiui, registruoti prekės ženklą.

Prekės ženklas – tai bet kokie žymenys, sudaryti iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, prekių ar jų pakuotės formos arba garsų, jeigu tokie žymenys atitinka šias abi sąlygas:

• jie gali atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių arba paslaugų;
• juos galima pateikti Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre taip, kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų aiškiai ir tiksliai nustatyti ženklo savininkui suteiktos apsaugos objektą.

Žmonės, kurie nori praktikuoti jogą, prekės ženklo dėka galėtų atskirti vienos mokyklos praktikuojamą jogos praktikų visumą nuo kitų mokyklų. Nors tai nebūtų visai tikslus pavyzdys, bet jis vis tiek gerai iliustruoją pačią prekės ženklo naudojimo ir jo naudingumo idėją: pasaulyje yra daug „Coca Cola” gėrimo kopijų gamintojų, tačiau niekam iš jų nėra pavykę pakartoti stulbinamos „Coca Cola” sėkmės, nes jis glūdi ne tiek pačiame gėrime, kiek gilesniame psichologiniame ryšyje tarp vartotojų ir „Coca Cola” prekės ženklo bei jo įvaizdžio.

Konkretus prekės ženklas, o platesne prasme ir bendras įvaizdis, kurio dalimi laikytinas ir prekės ženklas, gali padėti apsisaugoti inovatyvias jogos mokyklos praktikas („know how”) nuo kitų asmenų, kurie bandytų jas kopijuoti.

Alternatyva prekės ženklui arba jį papildančiu elementu gali būti ir jogos mokytojo asmeninis prekės ženklas. Kai aplinkiniai pradeda sieti konkretų žmogų su tam tikra veikla, požiūriu, paslaugomis ir pan., galime laikyti, kad toks žmogus susikūrė asmeninį prekės ženklą. Jeigu konkretus jogos mokytojas gali pasiekti, kad jau pats žodis „joga” bus siejamas su jo vardu, tai tokio mokytojo vedamos (mokomos) jogos praktikos bus apsaugotos nuo visų jį norinčių kopijuoti.

Aukščiau aprašyti apsaugos būdai nėra vieninteliai. Priklausomai nuo situacijos, galima imtis ir kitų papildomų priemonių leidžiančių apsaugoti inovacijas jogos mokymo ir praktikavimo srityje.

_{___________________}

^{Nuotrauka iš Pixabay.}