Darbo kodekse „darbo sutartis” apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Darbo sutartis turi būti sudaryta raštu. Teisės aktai draudžia tokią sutartį sudaryti žodžiu.

Darbo sutartyje darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl dviejų tipų sąlygų:

• Būtinųjų darbo sąlygų, kurios suprantamos kaip sąlygos, dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. Tokiomis sąlygomis yra: darbo funkcija; darbo apmokėjimo sąlygos; ir darbovietė;
• Papildomos darbo sąlygos, kurios suprantamos kaip sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa šalims privalomos, kai dėl jų susitariama.

Darbo kodekso 42 straipsnis įtvirtina reikalavimą, kad apie (i) darbo sutarties sudarymą (ii) ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti SODRAI mažiausiai prieš 1 darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. 

Užimtumo įstatymo 56 straipsnis nustato, kad darbdaviui nesudarius darbo sutarties raštu arba nepranešus SODRAI mažiausiai prieš 1 darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą – tai laikoma nelegaliu darbu.

Konstatavus nelegalaus darbo faktą, darbdaviui kyla tokios neigiamos pasekmės:

1. Jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, darbdavys įpareigojamas sudaryti rašytinę darbo sutartį su nelegaliai dirbusiu asmeniu ir pranešti SODRAI, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą;
2. Darbdavys įpareigojamas sumokėti nelegaliai dirbusiam žmogui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas;
3. Darbdaviui skiriama bauda nuo 868 iki 2’896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį žmogų. Jeigu darbdavys jau buvo baustas už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, skiriama bauda nuo 2’896 iki 5’792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį žmogų.

Nustačius faktą, kad žmogus atlieka veiksmus (pvz., gamina daiktus, rengia dokumentus, siūlo pirkti prekes, paslaugas ir pan.) kito juridinio ar fizinio asmens naudai būdamas pavaldus tokiam asmeniui bei gaudamas iš jo atlygį, Darbo kodekso prasme, laikoma, jog toks žmogus „dirba”.

Tuo būdu, „dirbti” galima ir nesudarius darbo sutarties, tačiau tai sukels neigiamas pasekmes darbdaviui. Pastarasis privalės pašalinti pažeidimą ir sumokėti baudą. Žmogui, kuris dirbo nesudaręs darbo sutarties, jokių neigiamų pasekmių nekils. Žmogus nebus baudžiamas, taip pat galės gauti naudas, teisę į kurias jam suteikia Darbo kodeksas, jeigu darbdavys nesuteikė tokių naudų iki nelegalaus darbo nustatymo momento.

_{___________________}

^{Nuotrauka iš Pixabay.}