Žmonėms nereikia teisininkų, jiems reikia atsakymų kaip išspręsti jiems kylančias problemas. Dėl šios priežasties DI, kai tik galės, tikrai pakeis teisininkus. DI rengs sutartis ir ieškinius, įtikinamu balsu sakys kalbas teismo proceso metu, suras sutarčių silnąsias vietas bei atliks daug kitų dalykų, kuriuos kol kas atlieka tik žmogaus smegenys.
Tačiau ta diena, kai DI pakeis visus teisininkus, dar tikrai neatėjo. Jeigu tai apskritai kada įvyks, tai įvyks (tolimoje) ateityje.
Dirbtinio intelekto trūkumai
Šiai dienai, dirbtinis intelektas tėra tik algoritmu, kuris siurbia į save žmonių sukūrtus intelektinės veiklos objektus ir geba juose atlikti paiešką bei iš jų sulipdyti naujas objektų kombinacijas.
Labai sąlyginai, DI galima prilyginti kompiuterinei programai, kuriai pateikus pradinius duomenis, ji sugeba nuspėti koks toliau turi eiti žodis, paveiksliukas ir pan. Pavyzdžiui, mobiliajame telefone rašant žinutę, DI pasiūlo įterpti žodį arba simbolį. DI įrankiai, kurie kuria skaitmeninius paveikslus, jiems pateikus žodinį apibūdinimą, irgi veikia panašiu principu kaip ir automatinis teksto sufleris.
Tokie DI įrankiai kaip „ChatGPT„, tikra šių metų žiniasklaidos žvaigždė, geba atlikti nesudėtingas užduotis, kurioms reikia teisinių žinių. Pavyzdžiui, ChatGPT gali parengti sutartį, prašymą, atsakyti į užduodamus teisinius klausimus. Tačiau šie DI gebėjimai turi akivaizdžių trūkumų:
Pasitikėjimas ir patikimumas
Internete informacijos šaltinių – tūkstančių tūkstančiai, tačiau dauguma iš jų nekelia pasitikėjimo (t.y., nėra žinoma kam priklauso informacijos šaltinis) ir (ar) yra nepatikimi (t.y., juose pateikiama informacija, kuri gali būti melaginga, neteisinga ir pan.). Dėl šių priežasčių, šaltinių, kurie kelia pasitikėjimą ir pateikia patikimą informaciją, nėra daug.
Pavyzdžiui, „The Economist” – tai pasitikėjimą keliantis ir patikimą informaciją skelbiantis portalas. Šiame portale rasta informacija galima pasikliauti, nes portalo valdytojas tikrina faktus ir samdo aukštos kvalifikacijos specialistus rengti straipsniams.
„Google” ar kitoje paieškos sistemoje, ieškodami informacijos, vartotojai mato nuorodas į puslapius, kuriuose yra pateikta tam tikra informacija. Žinodami kokiame puslapyje yra pateikta informacija vartotojai žino ar gali patikrinti kiek tikėtina, kad tokia informacija yra patikima. Pavyzdžiui, „Verslo žinių” puslapyje („VŽ”) galima rasti teisinių dokumentų šablonus. Nors nėra žinoma koks asmuo (tikėtina, kad teisininkas) parengė šiuos dokumentus, bet VŽ kelia pasitikėjimą, todėl galima daryti prielaidą, kad ir minėti dokumentai atitinka teisinius reikalavimus.
Naudojant DI taip pat susiduriama su pasitikėjimo ir patikimumo problema. DI parengus dokumentą, ne teisininkas negali patikrinti ar dokumentas atitinka reikalavimus. DI suteikus konsultaciją, patikrinti ar konsultacija teisinga gali tik teisininkas. Vartojamas net terminas „DI haliucinacijos” apibrėžti reiškiniui, kai DI klaidingai interpretuoja žinomus faktus ir sukuria tikrovės neatitinkančią informaciją.
Advokatas naudojosi „ChatGPT” ir dabar turi atsakyti už „fiktyvias” citatas
Kolumbijos oro linijų bendrovę „Avianca” į teismą padavę advokatai pateikė teismui medžiagą, kurioje buvo minimos „ChatGPT” išgalvotos bylos, šiandien pranešė „The New York Times”. Kitos šalies advokatui nurodžius neegzistuojančias bylas, JAV apygardos teisėjas Kevinas Kastelis patvirtino: „Šešios iš pateiktų bylų, atrodo, yra fiktyvūs teismų sprendimai su fiktyviomis citatomis ir fiktyviomis vidinėmis citatomis”, ir paskyrė posėdį, kuriame svarstys galimybę skirti sankcijas ieškovo advokatams.
Advokatas Stevenas A. Schwartzas pareiškime, davęs priesaiką, pripažino, kad savo tyrimams naudojo „OpenAI” pokalbių robotą. Norėdamas patikrinti bylas, jis padarė vienintelį protingą dalyką: paklausė pokalbių roboto, ar jis meluoja.
Šaltinis: theverge.com
Pažymėtina, kad DI nėra savarankišku teisinių santykių subjektu, o tėra tik įrankiu, kurį valdo žmogus. Atsakomybė už DI sukūrtus kūrinius, jų naudojimą ir kt. tenka konkretiems žmonėms ar įmonėms, kurioms priklauso DI (taip pat skaitykite: Ar dirbtinio intelekto sukūrtus kūrinius saugo įstatymas?)
Kopijavimas/Plagijavimas
Kol kas DI yra ne unikaliu kūrėju, o tik talentingu kopijuotoju. DI padės išspręsti konkrečią problemą tik tuo atveju, jeigu žmogus jau buvo ją išsprendęs. Tuo būdu, DI nėra pajėgiu išspręsti unikalią problemą ar pateikti absoliučiai naują būdą kaip problema gali būti išspręsta.
Užduočių pateikimas DI
Teisininkas gali tinkamai atlikti užduotį tik tuo atveju, jeigu jis geba suprasti ko siekia klientas. Teisininkas turi suprasti ir, neretai, nuspėti tikruosius kliento siekius, užduoti tikslinamus klausimus bei gebėti transformuoti „žmonių kalba” pateiktą problemą į „teisinę kalbą”.
DI supranta elementarias užduotis (pavyzdžiui, „Koks yra minimalus mėnesinis atlyginimas?”), tačiau nepajėgus suprasti kompleksinių užduočių, nepajėgus nuspėti ar klientas kalba tiesą (klientas gali sąmoningai klaidinti teisininką, arba neteisingai interpretuoti turimus faktus). Be tokio gebėjimo, DI negali konkuruoti su teisininku-žmogumi.
Teisininkų ir dirbtinio intelekto sinergija
Aukščiau aprašyti DI trūkumai indikuoja, kad patyrusiems teisininkams DI nekelia konkurencijos. Kol kas patikima, tinkama, kvalifikuota teisinė pagalba prieinama tik pasikreipus į teisininką-žmogų.
Teisininkams, kurie atlieka techninio pobūdžio darbą arba sprendžia elementarius teisinius klausimus, DI kelia didelę grėsmę, nes DI gali uzurpuoti tokių teisininkų darbą.
Pavyzdžiui, advokatų kontoroje dirba patyrę teisininkai ir jaunesnieji teisininkai, kurie renka informaciją apie pasikeitusius teisės aktus, rengia teisinius dokumentus, naudodami turimus šablonus, ir pan. Jaunesniųjų teisininkų parengti dokumentai peržiūrimi patyrusių teisininkų. Kontora jau dabar gali atsisakyti dalies jaunesniųjų teisininkų paslaugų ir vietoje jų įdarbinti DI.
DI gali pagreitinti teisinių paslaugų teikimą, padaryti jas prieinamesnėmis platesniam žmonių ir įmonių ratui. Pavyzdžiui, daug mažų įmonių samdo teisininkus tik išskirtiniais atvejais, nes teisininkų paslaugos jiems yra per brangios. Jeigu advokatas, naudodamas DI, galės per dieną suteikti paslaugų už sumą, kurią jis iki tol gaudavo per 3 dienas, bent jau teoriškai jis galės atpiginti savo paslaugas 3 kartus. Paslaugos taps prieinamomis ir toms įmonėms, kurios šiandien jomis nesinaudoja.
DI naudojimas gali ne tik atimti iš teisininkų darbą, bet ir atverti naujas galimybes. Pavyzdžiui, jau dabar žinoma, kad reikės teisininkų, kurie gebės analizuoti DI algoritmus, dalyvauti DI vystyme, tikrinti DI teikiamas konsultacijas ir ruošiamus tekstus.
___________________
Nuotrauka iš Pixabay.
